Šiltnamio efekto sukeltas pasaulinis vandens lygio kilimas dar šį šimtmetį žada katastrofiškas pasekmes.
Apie tai Klaipėdoje vykusiame seminare „Strateginis ir teritorijų planavimas: ar esame pasirengę klimato pokyčiams?” įspėjo geografijos, geologijos, hidrologijos ir klimatologijos sričių mokslininkai.
Daugės pabėgėlių
Prognozuojama, kad dėl ledynų tirpimo, šylančio vandens tūrio didėjimo, intensyvėjančių ciklonų ir gausesnių kritulių pagal optimistines prognozes pasaulinio vandenyno vandens lygis 2100 metais pakils 40 centimetrų, o pagal pesimistines – daugiau nei vieną metrą.
Jau dabar dėl kylančio vandens lygio kai kurias Indonezijos ir Mikronezijos salas palieka jų gyventojai. Užlietų pakrančių ir salų, taip pat pabėgėlių dėl klimato pokyčių ateityje tik daugės.
Blogiausia, kad prognozuojamas vandens lygio kilimo pagreitis. Tai įrodo ir pastarojo šimtmečių tyrimai. Pasaulinio vandenyno vandens lygis per metus nuo 0,8 milimetro praėjusio amžiaus pradžioje kilstelėjo iki 3 milimetrų XX amžiaus pabaigoje.
Pažliugs paplūdimiai
Katastrofiškai kyla vandens lygis ir Baltijos jūroje. Per pastaruosius 30 metų vanduo ties Klaipėda pakilo 12,3 centimetro.
Nustatyta, kad nuo 1975 metų Baltijos jūroje ties Klaipėda vandens lygis per metus pakyla 4,1 milimetro.
Kiek mažiau – tik 2,4 milimetro per metus kyla Kuršių marių vandens lygis. Lietuvos geologijos ir geografijos instituto daktaras Gintautas Žilinskas tai aiškina tuo, kad nuolat mažėja Nemuno vandens nuotėkis.
Vandens lygio kilimo pasekmės Lietuvos pajūryje jau jaučiamos. Intensyvėja jūros krantų ardymo procesai. Kai kuriose vietose paplūdimiai pradeda žliugti, nes kartu kyla ir gruntinio vandens lygis.
Lietuvos pajūryje sunki padėtis susidarys, kai vandens lygis jūroje pakils apie 60 centimetrų. Kai kuriose žemesnėse vietose, pavyzdžiui, ties Būtinge, jūros bangos persiris per kopas ir gali pasiekti net naftos terminalą. Žemos kopos yra ir ties Palanga. Kiek mažiau reikėtų baimintis Smiltynės gyventojams, nes čia kopos nuo jūros yra bene aukščiausios.
Klaipėdą kylantis vanduo pasieks per Danės upę. Dėl potvynio katastrofiška padėtis šioje upėje jau buvo susidariusi pernai. Siaučiant audroms jūroje, Danės vandenys jau buvo užlieję Klaipėdos Teatro aikštės prieigas.
Anksčiau parskrenda paukščiai
Lietuvoje jaučiamos ir klimato atšilimo pasekmės.
Mūsų šalyje nuostolių padaręs uraganas „Anatolijus” (1999), ilgalaikiai 2002 m. štormai, uraganas „Ervinas” (2005 m.) siejami su klimato atšilimu.
Išanalizavus 1976-1999 metų vidutinės metinės temperatūros pokyčius paaiškėjo, kad labiausiai temperatūra kyla šiaurinėse zonose, įskaitant ir Lietuvą.
Mūsų šalis taip pat pakliūva ir į didžiausią metinės kritulių kaitos zoną. Nors ir nežymiai, tačiau kritulių daugėja.
Kokias pasekmes sukels šiaurinių zonų virtimas tropikais? Jau pastebėta, kad į Lietuvą 15-30 dienų anksčiau nei prie 30 metų sugrįžta paukščiai. Kai pasaulyje sparčiai plinta paukščių gripas, tai gali turėti ir ekonominių pasekmių.
Centrinėje Europoje ir Baltijos jūros šalyse, taip pat ir Lietuvoje, sparčiai daugėja erkių sukeliamų ligų. Mokslininkai to nesiima tiesiogiai sieti su temperatūros kilimu, tačiau tokių prielaidų yra.
Manoma, kad šylant orams Lietuvoje daugės ir įvairių kitokios rūšies parazitų bei kenkėjų. Taip pat daugės miškų gaisrų, augs senyvų žmonių mirtingumas. Remiamasi ir tokiu pavyzdžiu, kad karštą 2003 metų vasarą Prancūzijoje mirė gerokai daugiau pagyvenusių žmonių.
Pasekmės neprognozuojamos
Dar baisesni procesai dėl klimato šilimo vyksta ir vyks kitose žemės vietose. Palyginus XX amžiaus katastrofas labai akivaizdu, kad labiausiai daugėja potvynių ir audrų. Netgi atrodytų nežymus 1-2 laipsnių bendras oro temperatūros pakilimas sukelia gerokai daugiau uraganų.
Ypač sparčiai daugėja pranešimų apie įvairias gamtos katastrofas. 1975 metais pasaulyje užfiksuota tik apie 80 pranešimų, o 2000 metais jų jau būta daugiau kaip 500.
Gerokai didėja ir klimato pokyčių sukelti nuostoliai. Netgi Europoje, kur, atrodytų, nėra nei didelių žemės drebėjimų, nei cunamių, nuostoliai dėl klimato 2000 metais sudarė 11 milijardų JAV dolerių ir, palyginti su 1981 metais, išaugo net 6 milijardais JAV dolerių.
Kol kas nėra vienareikšmių atsakymų, koks bus klimato atšilimo poveikis po 100 metų. Kol kas mokslininkai tik paišo diagramas, kur maždaug vienoda pokyčių kreivė nuo 2000 metų staiga šokteli į viršų.