Ieškoti šaknų – į archyvą

Norintiems sužinoti savo šeimos šaknis gali padėti sostinėje veikiantis Lietuvos valstybės istorijos archyvas.

Tai kainuos pinigų ir daug laiko, tad verta apsišarvuoti kantrybe.

„Vadinamojo genealoginio medžio mes nedarome. Norintiems turėti mūsų darbuotojų sudarytą kompiuterinę schemą, dar vadinamą genealogine lentele, teks stoti į eilę. Joje norinčiųjų turėti šią lentelę – beveik trejiems metams į priekį”, – perspėjo archyvo skyriaus vedėja Neringa Češkevičiūtė.

Ši paslauga kainuoja. Iš visų imamas vienodas avansinis 150 litų mokestis. Be jo paieška nebus pradėta.

Sudarant genealoginę lentelę, kurioje atsispindi giminaičių vedybos, gimimai, mirtys, naudojamos archyve saugomos bažnyčių metrikų knygos – nuo seniausių laikų iki 1939 metų.

Kiek jose truks reikiamos informacijos paieška, niekas negali žinoti. Todėl archyvo darbuotojai tikslaus savo darbo pabaigos laiko nenurodo.

„Sudaryta genealoginė lentelė su pageidaujamais dokumentų išrašais ar kopijomis vidutiniškai kainuoja apie 500 litų”, – paslaugos kainą nusakė N.Češkevičiūtė.

Ji pabrėžė, jog savo šeimos šaknų žmonės gali ieškoti ir savarankiškai.

Jie laukiami Vilniuje esančio Lietuvos valstybės istorijos archyvo skaitykloje.

Lankytis joje ir naudotis fondais nekainuos, tačiau už pageidaujamas dokumentų kopijas teks mokėti.

Knygose pačiam ieškoti reikiamos informacijos – netrumpas darbas.

„Yra žmonių, kurie savo šaknų skaitykloje ieško jau kelintus metus”, – pastebėjo N.Češkevičiūtė.

Šalyje veikia ne vienas archyvas. Pavyzdžiui, Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi dokumentai nuo 1918 metų. Čia galima prašyti pagalbos, bet irgi ne už dyką.

„Vienos šeimos vienu adresu paieška, atlikta per vieną mėnesį, kainuos 10 litų. 15 litų kainuos, jei darbą atliksime per dešimt dienų, o 20 litų, jei paieška bus įvykdyta per penkias dienas”, – sakė šio archyvo vyresnioji raštininkė Laima Brazauskienė.