Statistikos departamentas praneša, kad gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2005 m. dirbo 1 mln. 474 tūkst. gyventojų, arba 38 tūkst. daugiau nei prieš metus. Bedarbių 2005 m. buvo 132,9 tūkst. ir jų skaičius per metus sumažėjo 51,5 tūkst. Bedarbių skaičiaus mažėjimas lėmė ekonomiškai aktyvių gyventojų (darbo jėgos) skaičiaus mažėjimą. Darbo jėga per metus sumažėjo 14 tūkst. žmonių (0,9%) – nuo 1 mln. 621 tūkst. 2004 m. iki 1 mln. 607 tūkst. 2005 metais.
Sumažėjus darbo jėgai 2005 m. nežymiai sumažėjo 15–64 m. amžiaus gyventojų darbo jėgos aktyvumo lygis (0,7%). 2005 m. 15–64 m. amžiaus gyventojų darbo jėgos aktyvumo lygis buvo 68,3 procento (2004 m. – 69,0%).
UŽIMTUMAS
Didėjant užimtų gyventojų skaičiui, didėja gyventojų užimtumo lygis. 15–64 m. amžiaus gyventojų užimtumo lygis per metus išaugo 1,5 procentinio punkto – nuo 61,1 procento 2004 m. iki 62,6 procento 2005 m. Didėja pagyvenusių 55–64 m. amžiaus gyventojų užimtumas. Per metus jų skaičius išaugo 2,3 procentinio punkto. 2005 m. dirbo 173,6 tūkst. (49,2%), o 2004 m. – 164,9 tūkst. (46,9%) šios amžiaus grupės gyventojų.
Daugiausia gyventojų 2005 m. dirbo apdirbamojoje gamyboje – 266,5 tūkst., arba 18,1 procento, prekyboje – 233,3 tūkst., arba 15,8 procento, žemės ūkyje ir miškininkystėje – 204,2 tūkst., arba 13,9 procento visų užimtųjų. Per metus daugiausia sumažėjo asmenų, dirbančių žemės ūkyje ir miškininkystėje. Jų 2005 m. buvo 204,2 tūkst., o 2004 m. – 225,6 tūkst. (21,4 tūkst. mažiau).
Didėja samdomąjį darbą dirbančių asmenų dalis. 2005 m. jie sudarė 83,0 procento visų dirbančiųjų (2004 m. – 81,4%). Be pagrindinio darbo, papildomai 2005 m. dirbo 84,4 tūkst. (5,7%) visų užimtųjų. 2004 m. tokių asmenų buvo 72,9 tūkst. (5,1%) visų užimtųjų.
NEDARBAS
Bedarbių skaičius, didėjant ūkio plėtrai, kuriant naujas darbo vietas ir besitęsiant gyventojų emigracijai, mažėja. 2005 m. bedarbių skaičius buvo mažiausias per pastaruosius 5 metus. 2005 m. bedarbių buvo 132,9 tūkst. Palyginti su 2004 m., bedarbių sumažėjo 51,5 tūkst. (beveik trečdaliu – 27,9%). Mažėja jaunų, 15–24 metų amžiaus, bedarbių. Jų skaičius 2005 m. sumažėjo iki 20,7 tūkst. (15,6% visų bedarbių), o 2004 m. jų buvo 31,0 tūkst. (16,8% visų bedarbių). 2005 m. vyresnio amžiaus (55–64 m.) bedarbių buvo 12,6 tūkst., arba 9,5 procento visų bedarbių.
Nedarbo lygis 2005 m. sumažėjo iki 8,3 procento (2001 m. jis siekė 17,4%). Moterų nedarbo lygis 2005 m. buvo 8,3, o vyrų – 8,2 procento. Jaunimo nedarbo lygis 2005 m. sumažėjo iki 15,7 procento (2004 m. siekė 22,5%).
Mažėjant bedarbių skaičiui, sumažėjo ilgalaikių bedarbių, t. y. ieškančių darbo vienerius metus ir ilgiau, skaičius. Jų 2005 m. buvo 72,9 tūkst., arba 54,9 procento visų bedarbių. 2004 m. ilgalaikių bedarbių buvo 98,2 tūkst., arba 53,3 procento. 2005 m. daugiausia (59,1 tūkst.) ilgalaikių bedarbių buvo 25–54 m. amžiaus ir jie sudarė 59,4 procento šios amžiaus grupės bedarbių.
2005 m. bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, buvo 12,4 tūkst., arba 9,3 procento visų bedarbių. Aukštesnįjį išsilavinimą turėjo 6,4 tūkst., arba 4,8 procento visų bedarbių. Per metus bedarbių, baigusių aukštąsias mokyklas, sumažėjo 7,2 tūkst., o aukštesniąsias – 4,4 tūkst. asmenų.
Nedarbo lygis apskrityse labai skirtingas. Aukščiausias nedarbo lygis 2005 m. buvo Panevėžio apskrityje – 10,8 procento (2004 m. – 12,6%), Šiaulių apskrityje – 10,1 (2004 m. – 12,6%), Kauno – 8,9 (2004 m. – 10,3%) ir Vilniaus apskrityje – 8,6 (2004 m. – 11,1%). Žemiausias nedarbo lygis 2005 m. buvo Marijampolės (3,0%) ir Utenos apskrityse (6,0%). Aukščiausias nedarbo lygis 2004 m. buvo Alytaus apskrityje – 16,0 procento, o 2005 m. nedarbo lygis nukrito iki 8,2 procento (7,8%). Nedarbo lygis gerokai sumažėjo ir Utenos bei Klaipėdos apskrityse (atitinkamai – 6,3% ir 5,7%).
KETVIRTĄJĮ 2005 M. KETVIRTĮ NEDARBO LYGIS ŠALYJE SUMAŽĖJO IKI 7,1 PROCENTO
Ketvirtąjį 2005 m. ketvirtį dirbo 1 mln. 484 tūkst. gyventojų, arba 42 tūkst. daugiau nei prieš metus, bet 8 tūkst. mažiau nei trečiąjį 2005 m. ketvirtį. Bedarbių ketvirtąjį 2005 m. ketvirtį buvo 113,4 tūkst. ir jų skaičius per metus sumažėjo 58,2 tūkst.
Ekonomiškai aktyvių gyventojų (darbo jėgos) per metus sumažėjo 15 tūkst. žmonių – nuo 1 mln. 613 tūkst. ketvirtąjį 2004 m. ketvirtį iki 1 mln. 598 tūkst. ketvirtąjį 2005 m. ketvirtį. Ketvirtąjį 2005 m. ketvirtį 15–64 m. amžiaus gyventojų darbo jėgos aktyvumo lygis buvo 67,9 procento (ketvirtąjį 2004 m. ketvirtį – 68,8%).
Nedarbo lygis ketvirtąjį 2005 m. ketvirtį sumažėjo iki 7,1 procento (2004 m. ketvirtąjį ketvirtį jis siekė 10,6%). Baltijos šalyse nedarbo lygis panašus. Tyrimų duomenimis, ketvirtąjį 2005 m. ketvirtį Estijoje nedarbo lygis siekė 7,0, o Latvijoje – 9,0 procento.
NEDARBAS EUROPOS SĄJUNGOJE
Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, nedarbo lygio 25-iose Europos Sąjungos šalyse vidurkis – 8,5 procento. Moterų nedarbo lygis didesnis nei vyrų. 2005 m. gruodžio mėn. ES-25 moterų nedarbo lygis buvo – 9,7, o vyrų – 7,6 procento. Jaunimo nedarbo lygis siekė 18,4 procento. Aukščiausias nedarbo lygis buvo Lenkijoje – 17,2, Slovakijoje – 16,1, Graikijoje – 10,1 (trečiojo 2005 m. ketvirčio duomenys), Vokietijoje – 9,5, Prancūzijoje – 9,2, o žemiausias Airijoje – 4,3, Danijoje – 4,4, Nyderlanduose – 4,7, Jungtinėje Karalystėje – 4,9, Austrijoje – 5,2 procento.
Per ketvirtį tyrimo metu buvo apklausta 10 tūkst., arba 0,4 procento, 15 metų ir vyresnių gyventojų.