Įvairios gyvenimo aplinkybės ir keisti likimo vingiai lėmė, kad pirmoji personalinė Vaidoto Navardausko tapybos darbų paroda surengta menininkui jau įkopus į septintą dešimtmetį. Šiuo metu ji veikia Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje.
1949 m. vienuolikametis V. Navardauskas kartu su mama ir jaunesniu broliu iš gimtojo Renavo (Mažeikių rajono) buvo ištremti į Sibirą. Irkutsko dailės mokykloje vaikinas, globojamas vyresnių kursų studentų, dabar žinomų Lietuvos menininkų Vytauto Ciplijausko ir Kęstučio Gvaldos, pabaigė du kursus.
Kai grįžo į Lietuvą 1959 m., jokia aukštoji mokykla neįsileido be kaltės kaltų politinių tremtinių vaikų. Nuslėpus faktą apie tremtį, 1963 pavyko įstoti į Šiaulių pedagoginį institutą. Tik sukūrus šeimą, praauginus vaikus ir gerokai paragavus mokytojo duonos, menininkui pavyksta įstoti ir baigti Vilniaus dailės institutą.
Visą laiką V. Navardauskas dirbo pedagogu įvairiose Klaipėdos mokyklose, 25 metus atidavė keramikai ir tik pastaraisiais metais sugrįžo prie tapybos.
Pačia įvairiausia technika – guašu, akvarele, pastele arba mišria technika gražūs Lietuvos peizažai išsiliejo popieriaus lakštuose. V. Navardausko peizažuose vyrauja neryškios žemės spalvos, tačiau būtent jos geriausiai ir perteikia nuotaiką, išlieja kažkokį graudulį, gal kažkada pasemtą tolimoje Laptevų jūroje.
Vis del to priciupo akcininkus is Telekomo 😀