Seimo nariai gūžčioja pečiais ir nesupranta, kokiu tikslu parlamento kanceliarija užsakė dešimtis tūkstančių kainuojantį strateginį tautos ir visuomenės tyrimą, kurio kokybė verčia susimąstyti apie mokesčių mokėtojų pinigų švaistymą.
Paaiškėjo, kad nežinia kam reikalingą tyrimą Seimo pirmininko Artūro Paulausko užsakymu atliko institucijos bei asmenys, kuriuos finansuoja skandalingai pagarsėjęs JAV milijardierius Džordžas Sorosas.
Viešai bei atvirai kalbėti apie abejotiną atlikto tyrimo naudą nesiryžta kalbėti ne tik parlamento kanceliarijos darbuotojai, bet ir politologai.
Prireikė A. Paulauskui
Nė vienas vakar „Vakarų ekspreso” kalbintas parlamentaras nebuvo net girdėjęs, kad Seimo kanceliarija prieš metus užsakė studiją, pavadintą „Lietuvos tauta: būklės ir raidos perspektyvų analizė”.
Pasak parlamento Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkės Irenos Šiaulienės, panašios studijos ar apklausos paprastai užsakomos net neapsvarsčius jų reikalingumo Seimo komitetuose.
Seimo kancleris Arvydas Kregždė neseniai „Respublikos” žurnalistams pripažino, kad 50 tūkst. litų studijos prireikė A. Paulauskui.
Tyrimą pavesta atlikti Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Egidijaus Motiekos vadovaujamam Strateginių studijų centrui bei buvusio prezidento Valdo Adamkaus patarėjo Dariaus Kuolio vadovaujamam Pilietinės visuomenės institutui.
Minėtų įstaigų vadovai bei ekspertai yra glaudžiai susiję, nes juos finansuoja JAV milijardierius Džordžas Sorosas.
Prieš metus užsakytas tyrimas apie Lietuvos tautą ir visuomenę jau pabaigtas, tačiau jo kokybė gerokai nustebino darbo recenzentus.
Minėta studija, už kurią jau sumokėta apie 25 tūkst. litų, nėra pristatyta nei visuomenei, nei parlamentui, joje daug neaiškių sąvokų, aprašyta daug dalykų, kuriais nepasakyta nieko nauja.
Darbas nenuoseklus
Recenzentų grupei vadovavęs Seimo Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Andrius Vaišnys „Vakarų ekspresui” teigė, kad studija yra nenuosekli bei suabejojo, ar ji apskritai turi taikomąją vertę.
„Tai, ar visuomenė išvys tą darbą, priklausys tik nuo jo autorių. Kaip moksliniame pasaulyje vyksta vieši darbų gynimai, panašiai galėtų įvykti ir šį kartą. Autoriai patys galėtų paaiškinti, kam reikėjo tokio tyrimo, kaip jis buvo daromas, kam jis naudingas”, – sakė A. Vaišnys.
Jis neslėpė, kad studijos autoriams recenzentų kolektyvas pateikė nemažai kritiškų pastabų, o vadinamieji visuomenininkai jas priėmė labai skausmingai.
„Aš nenoriu susireikšminti prieš tuos visuomenėje žinomus žmones, tačiau jei jie yra geros nuomonės apie savo darbą, tegul visuomenei ir paaiškina, kodėl. Ar darbas turi taikomąją vertę, ar ne. Tačiau, manau, kad konstatuojamosios informacijos, kuri išdėstyta studijoje, ir taip pakanka. Jos daug turi parlamento komitetai”, – teigė A. Vaišnys.
Jis nesiryžo spėlioti, kuo naudinga Seimui galėtų būti atlikta tūkstančius kainavusi studija, kuri daro įspūdį nebent didele savo apimtimi.
Nauda – neaiški
Vienas pirmųjų tyrimo apie Lietuvos tautą ir visuomenę recenzentų buvo žymus politologas Alvydas Lukošaitis, tačiau jis prisipažino nedrįstantis išsakyti visą savo nuomonę apie darbą, nes pats dirba Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
„Kuo naudingas tas darbas bus Seimui – nežinau. Parlamentarai dar jo nematė. Pati idėja buvo gera, o kokybė, idėjų realizavimas… Nemanau, kad nėra problemų. Negaliu aš komentuoti to reikalo, nes, žinote, yra kvailų dalykų… Pats dirbu institute. Bijau, kad…”, – mūsų dienraščiui kalbėjo A. Lukošaitis.
Tačiau jis tikino, kad panašūs tyrimai paprastai kainuoja labai daug, o 50 tūkst. litų tokios apimties darbui, kaip minėta studija, esą nėra didelė suma.
Anot dienraščio „Respublika”, politiniuose kuluaruose kalbama, kad kaip vienas tyrimo kūrėjų, gavusių riebų kąsnį honoraro, pasirinktas D. Kuolys vis dažniau stebimas A. Paulausko aplinkoje.
Pasak neoficialių šaltinių, D. Kuolys Seimo pirmininkui dalija patarimus ir net parašo kalbas. Manoma, kad buvęs V. Adamkaus patarėjas bando sukurti strategiją, kuri atvertų galimybes A. Paulauskui užimti šalies prezidento postą.