Dešimt sergančiųjų kraujo ligomis mūsų šalyje laukia, kol bus atrasti ir persodinti jiems tinkantys kaulų čiulpai.
Tai – vienintelė jų viltis išlikti. Tai – jų bilietas į gyvenimą, kurį gali turėti bet kuris iš mūsų. Lietuvoje po sėkmingos kaulų čiulpų transplantacijos gyvena vienuolika žmonių, kuriems dalelytę savęs paaukojo ne lietuviai.
Galimybę išgelbėti gyvybę kitam turėjo lietuvis, neseniai apsisprendęs tapti potencionaliu kaulų čiulpų donoru. Tačiau atėjus lemtingam momentui atsisakė tai daryti.
Medikai kviečia kuo daugiau žmonių tapti kaulų čiulpų donorais, bet tai daryti ragina gerai apgalvojus, o ne todėl, kad tai madinga arba dėl kompanijos.
Suserga šimtai
Lietuvoje kaulų čiulpų donorystė tik pradeda skintis kelią į mūsų sąmonę. Daugelis nežino, kas tai yra, ir mano, kad tapti kaulų čiulpų donoru reiškia kažko netekti, atsisakyti. Tačiau taip nėra. Tereikia duoti truputį kraujo, kuris išgelbėtų beviltiškus kraujo ligomis sergančius ligonius.
Sunkiomis kraujo ligomis kasmet mūsų šalyje suserga šimtai žmonių. Jūrininkų ligoninės Hematologijos skyriaus vedėjas Mindaugas Jurgutis sakė, jog per metus nustatoma 500 naujų limfomos ir 400 leukemijos atvejų. Daliai šių žmonių gydymas įprastais būdais – chemoterapija, spinduliniu gydymu – yra neveiksmingas. Vienintelė viltis grąžinti jiems gyvenimą yra kaulų čiulpų persodinimo operacija.
Tinka vienas iš 100 tūkst.
Pirmiausiai medikai viliasi, jog tinkamas donoras atsiras tarp ligonio brolių ar seserų. Jie privalo būti tų pačių tėvų, kaip ir ligonis. Statistika – negailestinga. Pasak mediko, persodinimui tinka tik vieno iš keturių kaulų čiulpai.
Kadangi lietuvių šeimos nėra gausios, pasak M.Jurgučio, rasti giminingą donorą tikimybė faktiškai lygi nuliui.
Kai nėra giminingo donoro, o transplantacijos reikia, ieškoma imunologiškai identiškų negiminingų donorų kaulų čiulpų. Tokį atrasti pavyksta tik vieną tarp 100 tūkstančių potencialių kaulų čiulpų donorų.
Lietuvoje giminingų kaulų čiulpų transplantacijos atliekamos nuo 1999, o negiminingų – tik nuo 2004 metų. Per šiuos metus atlikta beveik 200 transplantacijų, iš kurių tik 14 negiminingų. Iki šiol vienuolikai žmonių transplantacijos buvo sėkmingos.
Jei visiems transplantacijos laukiantiems žmonėms būtų buvę rasti donorai, operacijų būtų atlikta dvigubai daugiau.
Kad donorą atrasti būtų lengviau, visose šalyse esantys potencialių kaulų čiulpų donorų duomenys yra sukaupti į vieną pasaulinį kaulų čiulpų banką, kuriame skaičiuojama per 10 milijonų donorų.
Donoras atsisakė padėti
Prieš porą metų pradėjus lietuviams kaulų čiulpų ieškoti pasauliniame banke, reikia stengtis atsilyginti tuo pačiu.
Deja, pasak M.Jugučio, Lietuvos indėlis kol kas labai menkas. Per šešerius metus, kai mūsų šalyje atliekamos kaulų čiulpų transplantacijos, turėjome 260 potencialių donorų. Dažniausiai jais tapdavo sunkiai sergančiųjų žmonių artimieji, kurie kaip niekas kitas geriausiai suvokė donorystės svarbą. Šią situaciją mūsų šalyje jau kelintą mėnesį bando ištaisyti „Būk geras”, agituojantis prisidėti prie donorystės ir tapti potencialiais kaulų čiulpų donorais. Šiuo metu mūsų šalyje jau registruoti 1704 potencialus kaulų čiulpų donoras.
Tik kartą tinkamas donoras pacientui iš kitos valstybės buvo rastas Lietuvos registre. Tačiau jis persigalvojo, atsisakė tapti tikru donoru, nors pacientas jau buvo pradėtas ruošti transplantacijai.
Tuo metu jis buvo vienintelis tinkamas donoras sergančiam žmogui.
Mūsų ligoniams donorai dažniausiai randami Vokietijoje, Lenkijoje, tačiau, pasak mediko, dar nebuvo tokio atvejo, kad kas nors, suteikęs vilčių, vėliau atsisakytų padėti.
Paima kraujo
M.Jurgutis sakė, jog dažnai žmonės kaulų čiulpų donorystę lygina su organų donoryste ir įsivaizduoja, jog kažką reikės išpjauti, atiduoti, netenkti. Iš tiesų taip nėra. Kaulų čiulpų donorystė labai panaši į kraujo donorystę.
Norintys tapti kaulų čiulpų donoru pirmiausia turi duoti kraujo mėginį ir pateikti savo duomenis anketoje.
Atlikus kraujo tyrimus nustatomi antigenai, pagal kuriuos vėliau atrenkami tapatūs (identiški), t.y. tinkami tam pacientui, donorai. Taip pat atliekamas bendras kraujo tyrimas bei infekcinių ligų (ŽIV, hepatitų, sifilio, kitų virusų) tyrimai, nustatoma kraujo grupė.
Jei tyrimai geri, šio žmogaus, kaip potencialaus kaulų čiulpų donoro, duomenys skelbiami pasauliniame donorų banke.
Registre skelbiama tik ta informacija, pagal kurią atrenkama, ar donoras tinkamas. Kiekvienas donoras turi savo kodą.
Čiulpų gali neprireikti
Galbūt žmogus, nusprendęs paaukoti savo kaulų čiulpų, taip niekada ir negalės to padaryti, tiesiog gyvenimas niekada nesuteiks šanso išgelbėti kitą žmogų. O gal – būt tokia galimybė atsiras po pusės mėnesio ar keliolikos metų.
Kadangi užsiregistravusio donoro gali prireikti tik po kelių metų, registruotis i donorų banką gali asmenys nuo 18 iki 45 metų. Negiminingas kamienines ląsteles donuoti gali asmenys nuo 18 iki 55 metų. Jie negali būti sirgę ar sergantys užkrečiamomis ligomis, negali būti įtraukti į didelės rizikos grupę: narkomanija, prostitucija, alkoholizmas. Kaulų čiulpų donorui galioja tokios pat taisyklės ir atranka, kaip ir kraujo donorams.
Atrenka aparatas
Jei kur nors pasaulyje atsiras žmogus, kuriam prireiks pagalbos, su potencialiu donoru susisieks medikai ir suderins laiką, kada jam būtų patogu duoti kamienines ląsteles.
Kamieninių ląstelių „paėmimo iš kraujo” procedūra, vadinamoji aferezės procedūra, Lietuvoje atliekama Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose.
Pirmiausia 5-6 dienas donorui po oda leidžiamas preparatas, skatinantis kamieninių ląstelių „iškeliavimą” iš kaulų čiulpų į kraują. Taip kraujyje jų atsiranda daugiau nei paprastai.
Penktą dieną kamieninės ląstelės yra renkamos iš rankų venų specialiu aparatu. Dalis kraujo paimama į aparatą, surenkamos kamieninės ląstelės, o visa kita grąžinama donorui.
Procedūra visai nepavojinga. Iš viso surenkama apie 250 ml kamieninių ląstelių. Jos atrodo kaip kraujo maišelis ir tai net mažiau, negu surenkama duodant kraujo įprastu būdu. Šis kiekis organizme atsinaujina per dvi savaites.
Išgelbėja žmogų
Gautos kamieninės ląstelės per 72 valandas yra sulašinamos sergančiajam, kuris jau prieš tai yra paruošiamas šiai operacijai. Ligoniui skiriamos didelės specialių vaistų dozės, kurios naikina vėžines ląsteles bei kraujodaros ląsteles kaulų čiulpuose. Taip atsiranda „vieta” donoro ląstelėms. Skiriami vaistai slopina imuninę sistemą, kad ši nekovotų prieš donoro ląsteles kaip svetimas. Be šių medicininių pasiruošimo procedūrų, žmogų lydi nenupasakojami emociniai išgyvenimai ir pojūčiai.
Tapk donoru
Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Hematologijos skyriuje (Liepojos pl. 45) kiekvieną trečiadienį nuo 11 val. iki 14 val. galima tapti potencialiais kaulų čiulpų donorais.
Tą patį galima padaryti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kraujo skyriuje (Santariškių g. 2.). Čia donorai priimami kiekvieną darbo dieną nuo 8-13 val. be išankstinės registracijos.
Apsisprendusiems išgelbėti kito žmogaus gyvybę su savimi reikia turėti asmens dokumentą su nuotrauka ir asmens kodu.
Vienu pirmųjų klaipėdiečių, pasiryžusių, jei tik reikės, pasidalinti savo kaulų čiulpais, tapo Seimo narys Vytautas Grubliauskas.
„Kaip galima tikėtis, kad tau kada nors bus suteikta galimybė gyventi, jei dabar abejingai žiūrima į pagalbą kitiems. Mes pripratę tik imti… Šiais cinizmo, visuotinio susvetimėjimo laikais pasitaiko reta galimybė atsigręžti veidu į nelengvo likimo žmones. Kaulų čiulpų donorystės akcija yra proga tapti šviesesniam, tauresniam ir geresniam. Neturime teisės taip nedaryti, kadangi bet kada daktaras gali diagnozuoti siaubingą ligą ir man, ir bet kuriam kitam. Tai ne vien pagalba kitiems, bet ir žingsnis arčiau tų žmonių, kuriems reikia mūsų ir kurių reikia mums. Pirmiausia reikia išmokti duoti, kad vėliau galėtum imti”, – sakė V.Grubliauskas.