Įstatymų, užtikrinančių keliautojų bei jūrininkų imunoprofilaktiką, pakanka, tačiau jie nevykdomi. Tad kiekvienas žmogus turi pats nuspręsti: pasiskiepyti ar rizikuoti užsienyje susirgti pavojinga užkrečiama liga.
Iš anksto nepasidomėję epidemiologine situacija, nepasirūpinę profilaktikos priemonėmis ir kelionėje nesilaikantys paprasčiausių higienos reikalavimų turistai gali susirgti maliarija, vidurių šiltine, difterija, stablige, A ir B hepatitais, poliomielitu ir kitomis sunkiai pagydomomis pavojingomis ligomis.
Pernai Klaipėdos ligoninės Infekcinių ligų departamente gydėsi du pacientai, iš Turkijos parsivežę hepatitą A. Šiemet šia liga viena moteris užsikrėtė Egipte. Teigiama, jog šie žmonės susirgo, nes nesilaikė higienos reikalavimų.
Per metus departamente vidutiniškai sulaukiama dviejų „atvežtinių” maliarijų, kuriomis dažniausiai būna užsikrėtę jūreiviai.
Iš Klaipėdos imunoprofilaktikos tarnybos statistikos akivaizdu, kad ne visi skuba skiepytis. Pernai iš vykstančių į vadinamąsias endemines užkrečiamų ligų šalis nuo virusinių hepatitų A ir B atitinkamai pasiskiepijo 29 proc. ir 69 proc., nuo stabligės-difterijos – 57 proc. žmonių. Vos 21 proc. keliautojų skiepijosi nuo vidurių šiltinės.
Apie pavojus nutyli
Remiantis Rinkos analizės ir tyrimų tarnybos (RAIT) apklausa, dauguma kelionių agentūrų linkusios nutylėti apie mirtinų ligų grėsmę vykstant į tolimas šalis bei informuoti apie jų profilaktiką ir skiepus.
Iš 43 Lietuvos kelionių agentūrų filialų tik 2 konsultantai be klientų raginimų užsiminė apie gresiančią riziką sveikatai, profilaktiką ar skiepus nuo užkrečiamų ligų.
Tik 1 iš 2 nurodė, kur tiksliai galima kreiptis norint pasiskiepyti. Pasak RAIT atstovų, kelionių agentūrų darbuotojai daug kalba apie kainas, viešbučius ir kitką, o galimos rimtos problemos lieka nuošalyje.
Šnekinti klaipėdiečiai patvirtino: apie būtinybę pasiskiepyti sužinodavę tik patiems pasiteiravus. Į vieną žinomą uostamiestyje kelionių agentūrą besikreipusi moteris prisiminė, kad kalbų apie ligas ar skiepus nebuvo. Užsiminta tik apie vienintelį neva tykantį pavojų – pigias prostitutes, kurių dauguma užsikrėtusios lytiškai plintančiomis ligomis.
Kai kurių agentūrų darbuotojai „Vakarų ekspresui” sakė, kad besiruošiantiems į egzotines šalis keliautojams tik rekomenduojama pasiskiepyti. Neva pateikiama informacija ir apie skiepų kabinetus, tačiau klientų vėliau nesiteiraujama, ar jie skiepijosi.
„Skęstančiųjų gelbėjimas – paties skęstančiojo reikalas”, – posakį vykstantiems į svečias šalis pritaikė Klaipėdos ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė Marijona Šulskienė.
Turizmo įstatyme nurodoma, kad kelionių organizatorius turėtų pateikti neklaidinančią informaciją apie valstybių, į kurias vykstama, epidemiologinę būklę, imunoprofilaktikos reikalavimus, sveikatos draudimo tvarką.
Kas turi informuoti?
Medikų nuomonės, kas turėtų informuoti apie būtinybę skiepytis, važiuojant į endemines užkrečiamųjų ligų šalis, skiriasi.
Pasak imunoprofilaktikos tarnybos vadovės gydytojos epidemiologės Jadvygos Malukienės, kelionių agentūrose turėtų būti konsultuojama apie skiepų būtinybę vykstant į kai kurias šalis, tačiau dažniausiai apie tai nutylima.
Anot jos, sprendimą nesiskiepyti iš dalies lemia ir turistų taupumas. Kai kurie jų negaili tūkstančių prabangiai kelionei, tačiau šykšti skiepams, kainuojantiems nuo 30 iki 150 litų.
Pasak J. Malukienės, pateikiama apie skiepus informacija kartais klaidina ir pačius gydytojus. Painiojama, kada skiepytis tik rekomenduojama, o kada skiepai yra būtini.
M. Šulskienės nuomone, apie visus skiepus turėtų informuoti šeimos gydytojas, nes būtent jis artimiausiai bendrauja su pacientu.
🙄
😉 😛 🙁 😥 😮 😐 😳 8) 😕 😡 👿 😯 💡 nesamone