Laiškas iš Naujosios Zelandijos, kurį neseniai gavo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra LATGA-A, sukėlė dar vieną plagijavimo skandalą.
Viktorijos universitete Velingtone dirbanti Audra Mockaitis pranešė, kad kovo mėnesio žurnale „Marketingas” aptiko Indrės Pikturnienės straipsnį, kurio didžioji dalis – beveik pažodžiui iš anglų kalbos išverstas jos straipsnis, dar 2002 metais buvo paskelbtas Vilniaus universiteto žurnale „Ekonomika”.
Iš Naujosios Zelandijos atsiųsta vienuolika I.Pikturnienės straipsnio „Kultūros įtaka marketingo strategijoms” citatų, kurios visiškai sutampa su ištraukomis iš A.Mockaitis straipsnio „The national Cultural Dimensions of Lithuania”.
Pripažįsta savo klaidą
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Marketingo katedros doktorantė 29 metų I.Pikturnienė tikino „Lietuvos rytą”, kad šiuo metu tariamasi su A.Mockaitis ir ieškoma išeities.
Vilnietė teigia pripažįstanti savo klaidą ir nevengsianti atsakomybės. Ji jau išsiuntė pasiūlymus žurnalui nurodyti tikrąją autorystę.
I.Pikturnienės straipsnyje yra dvi nuorodos į A.Mockaitis darbą ir vienoje parašyta, kad toliau straipsnyje bus naudojama ši medžiaga.
Tik po pokalbių su autorių teisių agentūra I.Pikturnienė suprato, kad juridiškai buvo neteisi, bet tvirtino nuplagijavusi mažiau kaip pusę teksto.
Gresia net laisvės atėmimas
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros LATGA-A generalinio direktoriaus Edmundo Vaitiekūno įsitikinimu, plagiatorė turėtų ne tik atsiprašyti tikrosios straipsnio autorės, bet ir kompensuoti patirtą moralinę žalą.
Šiuo atveju gali būti pritaikytas net Baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų asmenį, kuris savo vardu išleido arba viešai paskelbė svetimą literatūros, mokslo, meno ar kitokį kūrinį ar jo dalį.
Siūlė susitarti gražiuoju
Vilniaus universiteto Marketingo katedros vedėjas profesorius Vytautas Pranulis kalbėjo „Lietuvos rytui”, jog tai, kas įvyko, tėra jaunų žmonių klaidžiojimas, nors ir negražus.
Jis siūlė abiem buvusioms jaunoms kolegėms susitarti gražiuoju.
Nors V.Pranulis neigiamai vertina plagijavimą, jo manymu, šioje istorijoje turi būti aiškiai nustatytas pasisavinimo laipsnis.
Jeigu plagijavimą nustatys teismas, katedra į tai reaguos kaip į faktą, jei abi moterys susitars gražiuoju – šiam faktui nustatyti bus sudaryta grupė, kuri jį įvertins etikos ir moralės požiūriu.
Atvykėlė stebino principingumu
A.Mockaitis atvyko į Vilnių jau baigusi Čikagoje bakalauro studijas, Vilniaus universitete baigė magistrantūrą ir apsigynė daktaro disertaciją.
V.Pranulis prisimena ją kaip gabią mokslininkę, dėstytoją, pedagogę ir labai principingą žmogų.
A.Mockaitis principingumas daugeliui kolegų netgi buvo nesuprantamas, ir jai iš pradžių buvo sunku surasti darbą. Profesorius pasikvietė ją į Marketingo katedrą.
„Kuo žmogus pranašesnis, tuo sunkiau priimamas”, – aptakiai kalbėjo V.Pranulis, paklaustas, kodėl jauna mokslininkė išvyko į Naująją Zelandiją.
Paskutinis A.Mockaitis darbas, kurį ji parengė su kitais mokslininkais, buvo studija apie emigraciją.
Ten buvo nurodyta, kad daugelis jaunųjų mokslininkų prastai vertina šalies mokslo padėtį bei jaučiasi nepakankamai skatinami.
Skandalas po skandalo
Šį mėnesį „Lietuvos rytas” jau atskleidė du plagijavimo skandalus.
Šiaulių universiteto Tęstinių studijų instituto vadovės 55 metų Lidijos Ušeckienės monografijoje buvo rasta ištraukų iš garsaus profesoriaus Bronislovo Bitino vadovėlio aukštųjų mokyklų studentams.
Tuo tarpu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros skyriaus vadovė Lina Gylienė ištraukų iš savo bakalauro darbo aptiko Seimo nario Antano Boso straipsniuose apie biurokratiją.
„Man apmaudu! Dabar aš turiu atsistoti į vieną gretą su Seimo nariu, kuris apskritai sakinio nesurezga”, – kalbėjo I.Pikturnienė, priminus jai šias istorijas.
Plagiatorių neįmanoma nubausti
Per pastaruosius porą metų į Mokslo tarybą du kartus kreipėsi mokslininkai, teigdami, kad jų darbai buvo plagijuojami.
Abu kartus tai buvo darbai, pagrįsti eksperimentais, todėl plagijavimo faktą galima buvo įrodyti kur kas lengviau nei socialinių ar humanitarinių mokslų srityje.
Tačiau plagiatoriai nebuvo nubausti, nes mūsų šalyje nėra mechanizmo bausti tokių asmenų.
Autorystė – ne automobilis
Pastaruoju metu padažnėjusius plagijavimo atvejus Mokslo tarybos pirmininkas Eugenijus Butkus aiškino tuo, kad Lietuvoje mokslo tradicijos dar labai netvirtos. Mokslas mūsų šalyje niekada nebuvo vertinamas.
Iš čia kyla nuostata, kad autorystė nėra tokia pat vertybė, kaip, tarkime, automobilis. Vis dar paplitusi nuomonė, kad pasinaudoti kito žmogaus idėjomis nėra labai blogai.