Krekenavą drasko pyktis dėl pinigų

Pirmadienį Krekenavos agrofirmoje Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnų atliktos kratos iš naujo sudrumstė jau kiek aprimusį miestelio gyvenimą.

Prieš mėnesį kilęs skandalas dėl vokeliuose mokėtų atlyginimų nuskambėjo per visą šalį.

Vakar krekenaviškiai „Panevėžio rytui” sakė į kratas rimtai nežiūrėję – ką ten galima rasti po mėnesio?

Net paprastiems miestelio gyventojams nebuvo paslaptis, kad agrofirma šitų tikrintojų jau laukė. Specialiai pasiruošusi. Ir laukė jau prieš savaitę.

Nėra vokų – nėra ir pinigų

Krekenavos žmonėms daug didesnį nerimą sukėlė tai, kad pirmadienį, algų mokėjimo dieną, agrofirmos darbuotojai nebegavo vokeliuose nelegalių užmokesčių.

Mažai Krekenavoje rastume šeimų, kurios vienaip ar kitaip nebūtų susijusios su agrofirma. Kai kovo 20-ąją, algų dieną, darbininkai nebegavo vokelių, kai kurių uždarbis sumažėjo 500-700 litų.

Tokios netektys daugeliui mažo miestelio gyventojų prilygo finansinei katastrofai.

Parduotuvėse apmirė gyvenimas

„Panevėžio ryto” žiniomis, kai kurie agrofirmos darbuotojai pirmadienį namo grįžo nešini ne nelegaliomis šimtinėmis, o kitokiu neoficialiu užmokesčiu – vietinės gamybos mėsos produktais.

Nuolankiausieji džiaugėsi net ir tuo: 5 kilogramai dešrų, skerdienos, faršo – vis geriau nei nieko. Bet kuo mokėti už elektrą, kaip aprengti vaikus?

Kad nebeliko vokelių, iš karto pajuto Krekenavos prekybininkai – smarkiai sumažėjo apyvarta, žmonės į parduotuvę šiomis dienomis užsuka tik būtiniausių produktų, atrodo, kad net ir valgyti mažiau pradėjo.

Tapo pajuokos objektu

Vakar „Panevėžio ryto” kalbinti krekenaviškiai piktinosi viskuo: ir spaudos dėmesiu, ir tikrintojais, ir agrofirmos darbuotoja, išdrįsusia garsiai prabilti apie nelegalius atlygius, ir nežinia dėl rytojaus bei visą mėnesį tvyrančia įtampa.

Miestelio gyventojai sakė besijaučią lyg visos šalies pajuokų objektas, kuriame valdžia ieško atpirkėjų.

„Visur tas pats, visur ant popieriaus rodo viena, o darbininkai gauna kita, o čia padarė parodomąjį cirką. Na, kaip ne cirkas, sakykit, jei kratų atvažiuoja daryti po mėnesio? Net ir pats durniausias durnius per tiek laiko įkalčius paslėps, visus galus sumazgys, sukaišios.

Reikia visą sistemą griauti, o ne klibinti vienos kėdės koją. Valdžia kaunasi dabar dėl savų principų, kandžiojasi tarpusavy, o ar rūpi kam, kaip jaučiasi tas paprastas žmogus, kuris dėl politinių rietenų neteko duonos kąsnio?

Ne ne, negaliu pavardės sakyti, mano sūnus toje mėsinėje dirba, šeima su mažais vaikais, o jiems valgyt tai reikia. Ir jūs nekiškit nosies kur nereikia, per maži sraigteliai esate. Ar galit ką nors pakeisti? Ne? Tai ir nedrumskite tada vandens”, – „Panevėžio rytui” išdėstė pirmas miestelio centre sutiktas pusamžis vyriškis.

Žada bėgti į užsienį

Pasukome į lauko prekybos aikštelę, kur saulėje suposi dėvėtų drabužių eilės. Pirkėjų nė kvapo. Šalia, dviejuose atviruose kioskuose, įsitaisiusios naujais nebrangiais apatiniais drabužiais prekiaujančios moterys.

„Oje, kaip jaučiasi, kad prekyba sumažėjo! Jau ir taip žmonės pinigų neturi, o dabar tai visai blogai.

Daug kas pyksta ant tos moters, kam ne vietoje leptelėjo apie tuos pinigus, sako, geriau būtų neprasižiojusi, o dabar visi nukentėjo.

Agrofirma – pagrindinis darbdavys. Na, dar mokykla, ligoninė, darželis, bet kiek ten tėra tų darbo vietų. O dabar šitaip sunkiai po 14-16 valandų žmonės „aria” ir liko tik ant minimumo.

Darbo sąlygos ten labai sunkios, ne bet kas ištvertų. Kas, kad įrengimai nauji, modernūs, vis tiek reikia daugiau nei pusę paros išstovėti šaltyje, drėgmėje, su guminėmis pirštinėmis ir prijuostėmis. Rankos išpurtusios, žaizdotos, baisu pažiūrėti.

Mano žentas ten dirbo, dabar jau nebe, į užsienį išvažiavo. Būdavo, kai atpila 16 valandų, į žmogų nebepanašus, ką ten pailsėti – normaliai išsimiegoti nėra kada. Dukra su jaunesniais pasikalba, sako, jei šitaip bus, bėgs iš darbo, važiuos į užsienį”, – pasakojo pagal verslo liudijimą lauke prekiaujanti Angelė.

Pašnekovė bijojo sakyti pavardę ir tuo labiau – fotografuotis.

Pasak Angelės, jau nemažai jaunų krekenaviškių metė darbą agrofirmoje ir išvažiavo darbuotis į Vokietiją, į tokius pat mėsos cechus, tačiau už gerokai didesnius atlygius ir perpus trumpesnę darbo dieną.

Į pokalbį įsiterpusios kitos prekybininkės sakė suprantančios, kad algos vokeliuose tarsi nuskriaudžia valstybę, bet paprasti žmonės, jų nebegaunantys, nuskriaudžiami dešimteriopai.

Nuo drąsuolės atsitvėrė tylos siena

Kitos dvi Krekenavos centre sutiktos moterys neslėpė, kad Daliai Budrevičienei, išdrįsusiai garsiai prabilti apie vokuose mokamą atlyginimą, didžioji dalis krekenaviškių jaučia neapykantą.

Pasak pašnekovių, D.Budrevičienė – ne kovotoja, o paprasčiausiai nenulaikanti liežuvio, mėgstanti pašnekėti moteris. Ji anksčiau dirbo barmene, nuo to laiko ir išliko plepumas.

Moterys prisiminė ir D.Budrevičienės tėvą, dirbusį brigadininku gyvulininkystės ūkyje. Vyriškis irgi buvęs aštrialiežuvis, rėždavęs savo nuomonę nepaisydamas, patiks valdžiai ar ne.

Krekenavietės svarstė, kad oi kaip nesaldu turėtų būti D.Budrevičienės dviem dukroms, irgi dirbančioms agrofirmoje.

Pati D.Budrevičienė po savo drąsių žodžių miestelyje beveik nebesirodo. Moteris kurį laiką sirgo, turėjo nedarbingumo lapelį. Anot pašnekovių, kai kurie pažįstami D.Budrevičienės sąmoningai vengia.

Sulaukė pasiūlymo išeiti

Vakar D.Budrevičienė žurnalistei sakė dirbanti tyloje, su ja niekas nebendrauja. Viena bendradarbė net išdrįso garsiai sviesti kaltinimą, kad per ją šitiek žmonių nukentėjo.

D.Budrevičienė prisipažino turėjusi pokalbį su agrofirmos generaline direktore Virginija Ragauskiene, einančia tas pareigas mėnesį.

Vadovė sakė, kad kratos labai teršia įmonės vardą, ir siūlė rašyti pareiškimą dėl išėjimo iš darbo savo noru. Žadėjo sumokėti atlyginimą už 2-3 mėnesius ir davė laiko pagalvoti iki trečiadienio.

D.Budrevičienė žurnalistams sakė, kad su tokiu pasiūlymu nesutiks: tegu atleidžia, jei turi už ką. Ji teigė nesijaučianti padariusi ką nors blogo ar neteisingai pasielgusi.

Vietoje algos – keli mėsgaliai

Sustabdėme dar vieną gatve skubančią moterį. Išgirdusi žodį „agrofirma” ir pamačiusi fotoaparatą, ji pareiškė nekalbėsianti. Pažadėjome nefotografuoti ir neklausti vardo.

„Aišku, visi pikti, kad nebėra vokelių. Pirmadienį vyras iš darbo parėjo su lauknešėliu, vietoje algos parnešė mėsos. Nors tiek.

Niekas nieko neklausia, bus daugiau tų lauknešėlių ar ne. Jei vietoje 500 litų tebus tie keli dešrėgaliai, tai siaubas, kaip gyventi?

Tylim, o ką darysi? Vyras sakė, kad aną savaitę buvo Viktoro Uspaskicho žmona atvažiavusi, prigąsdino visus, kad uždarys cechus ir paleis armiją bedarbių”, – susinervinusi pasakojo moteris.

Užtarimo ieškojo seniūnijoje

Krekenavos seniūnijos socialinė darbuotoja Aldona Vorienė sakė, kad algų mokėjimo Krekenavos agrofirmoje dieną seniūnijoje apsilankė įtūžusi agrofirmos darbuotoja.

Moteris tiesiog rėkte išrėkė klausimą: „Ką jūs galvojat? Ką jūs darysit? Toji Dalė tai gavo 3 tūkstančius litų iš kažkokių ten organizacijų, o kas mums kompensuos nesumokėtas algas? Kas kompensuos, kai neteksime darbo?”

Seniūnijos darbuotojos niekaip negalėjo susinervinusios lankytojos paguosti, negalėjo jai pažadėti jokių kompensacijų ar kokios nors paramos.

Pasak A.Vorienės, miestelyje iš tiesų pastarosiomis dienomis tvyro įtampa, vieni žmonės bijo netekti darbo, vienintelio pajamų šaltinio, kiti giria D.Budrevičienę už drąsą.

Skandalas nepaveikė tik alaus barų

Krekenavos centre esančios maisto prekių parduotuvės pardavėja Valerija Žukovienė patvirtino, kad per pastarąjį mėnesį gerokai sumažėjo pirkėjų.

„Žinoma, jaučiasi, kad žmonės pinigų mažiau turi. Daugiausia perka maistą, bet žiūri tik į tuos produktus, kurie pigesni.

Žmonės kalba, kad reikia visiems susivienyti ir ieškoti teisybės. Pagrindinė pašnekesių tarpusavyje tema – agrofirma. Laimė, iš mano šeimos ten niekas nedirba”, – „Panevėžio rytui” sakė V.Žukovienė.

„Nesmerkit tos Dalės, kad paviešino tą, ką ir taip visa Lietuva žinojo. Vis tiek visi esam juodi ir mažučiai, nieko nepadarysim”, – teisybės pusėn stojo alaus baro lankytojas Zenonas Bobrevičius, į Krekenavą atvažiavęs iš Pasvalio.

Kiti du nuo pat ryto alų siurbčioję jo bičiuliai vardų sakyti nepanoro, tačiau buvo aiškiai už užmokesčius vokuose. Sakė, kad iki to skandalo visi ramiai gyveno, visiems visko užteko, o dabar visos šalies į Krekenavą nukreiptos akys tik dar daugiau bėdų prišauks.

Alaus baro pardavėja mus patikino, jog labai sumažėjusios agrofirmoje dirbančių krekenaviškių pajamos išgeriamo alkoholio apyvartos nė kiek nesumažino.

Tuo įsitikinome pakalbinę ir kitus miestelėnus. Socialinė darbuotoja A.Vorienė patvirtino, kad Krekenavoje alaus barai dirba visu tempu, atsidaro 6 valandą ryto ir pirmam lankytojui duoda pirmą alaus bokalą nemokamai.

Darbo turi ir tas alaus baras, kuris duris užveria tik 4 valandą paryčiais.

Vokelius nešė ne žmonoms, o barmenėms

Krekenavos skaitykloje sutikome moteriškę, kuri akivaizdžiai džiūgavo dėl vokelių išnykimo ir sumažėjusios savo vyro algos.

„Krekenavoje labai mažai negeriančių vyrų. O mes, tų geriančiųjų žmonos, vis tiek tų pinigų vokeliuose nematydavom.

Visi kaip rupūžės po darbo geria. Alubariai savus klientus aptarnauja „ant kryžiuko”, tad algų dieną visi vokeliai suplaukia ne kur kitur, į barmenių rankas. O mums, šeimoms, lieka tik tai, kas mokama oficialiai, kas būna pervesta į banko korteles.

O dabar kaip gerai šį mėnesį, bent vyrą namuose turiu, blaivą matau. Žino, kad vokelių nebėr, nebėr iš ko gert, tai namuose pasikrapšto, šį tą naudingo šeimos labui nuveikia.

Maniškis tai liepė nesidžiaugti labai ta laikina blaivybe, sakė, kad jų vadai aiškino, jog po 2-3 mėnesių viskas nurims ir grįš į senas vėžes. Mes, moterys, kurios tų vokelių nematydavom, dabar džiaugiamės, bent širdy ramiau”, – aiškino moteriškė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.