Per Lietuvą ritasi politinių skandalų banga.
Beveik visi jie susiję su juodosiomis buhalterijomis, abejotinais sandoriais ir nežinia kokių aitvarų sunešamais turtais.
Tačiau finansinę veiklą kontroliuojančios Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) balso negirdėti.
* * *
– Galbūt jūsų vadovaujamos įstaigos balsą slopina įtakingų valdžios žmonių baimė? – „Lietuvos rytas” paklausė Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Modesto Kaseliausko.
– Tikrai ne. Manau, kad po pastarųjų skandalų pradėti tyrimai bus savotiškas testas ir labai aiškiai parodys, kaip sugebama dirbti, išsiaiškinti padėtį.
– Susidaro įspūdis, kad finansinę veiklą kontroliuojantys pareigūnai nepajėgūs sutramdyti politikų ar kitų įtakingų veikėjų.
– Mokesčių inspekcija tiria abejonių keliančius atvejus. Bet mes neturime teisės skelbti informacijos apie atliktą tyrimą ar kilusius įtarimus.
Teikti kokią nors informaciją galime tik tuomet, kai pasibaigia ginčas su mokesčių mokėtoju ir įsigalioja sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo. Tai kartais trunka ilgokai ir dėmesys jau būna atslūgęs.
Tačiau reikia pasakyti ir tai, jog politinių partijų, kampanijų bei politikų kontrolė susijusi su sisteminėmis problemomis.
Turime daug kontroliuojančių institucijų. Politikai sulaukia Mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) dėmesio.
Bet darbas vyksta fragmentiškai. Dažniausiai prieš ar po rinkimų. Nuo skandalo iki skandalo.
Rimtos kontrolės ir geresnių rezultatų galėtume tikėtis, jeigu turėtume nuolat veikiančią instituciją, kurioje kartu dirbtų įvairūs ekspertai, galintys aprėpti visus politinės kontrolės aspektus.
Kai kuriose Vakarų šalyse tokie įgaliojimai yra suteikiami VRK, kuri samdo ekspertus. Galbūt galima steigti kitą nuolat veikiančią ir specialius įgaliojimus turinčią komisiją. Galimos įvairios formos, bet efekto galima tikėtis tik nuolat stebint šią veiklą.
– Po 2004 metų Seimo rinkimų VMI tyrė milijonų litų vertės turto turinčių, bet pajamų beveik negaunančių kandidatų į parlamentą lėšų šaltinius. Tačiau iki šiol nė vienas jų nėra demaskuotas. Matyt, taip pat pasibaigs ir po naujausių skandalų pradėti tyrimai?
– Išnagrinėję kandidatų į Seimą 2004 metais pateiktas deklaracijas išskyrėme keletą asmenų ir atlikome detalius patikrinimus. Vieną mokestinį ginčą dėl turto įgijimo šaltinių pralaimėjome. Dėl kito tebevyksta ginčas. Ginčijamasi dėl daugiau kaip pusės milijono litų sumos.
Taip pat buvo patikrinta beveik 200 asmenų, kurie rėmė partijas per praėjusius rinkimus.
Trijų rėmėjų pajamų šaltiniai buvo nagrinėjami iš esmės. Po patikrinimų nustačius, kad jų pajamos nėra pakankamai pagrįstos, priskaičiuota 27 tūkstančiai litų mokesčių.
Šiuo metu Panevėžio apskrities mokesčių inspekcija aiškinasi padėtį Krekenavos agrofirmoje, kur esą buvo neteisėtai mokami atlyginimai vokuose. Sudaryta bendra darbo grupė iš įvairių institucijų pareigūnų.
Liberalų ir centro sąjungos, pareiškusios apie nelegalios algos mokėjimą vienam kandidatų į Seimo narius (Petrui Auštrevičiui. – Red.), atžvilgiu taip pat pradėtas mokestinis patikrinimas. Kadangi mūsų teisės yra ribotos, kreipėmės pagalbos į FNTT.
Jei bus sukurta pasitikėjimo atmosfera tyrimą atliekančioms institucijoms, pastaruoju metu pradėti darbai tikrai pavyks.
– Prieš Darbo partijos vedlį Viktorą Uspaskichą pakilusi Krekenavos agrofirmos mėsos sūdytoja neatsisako savo žodžių dėl algų vokuose.
Bet Liberalų ir centro sąjunga kuria gynybinius planus. Kilus skandalui buvęs partijos rinkimų štabo vadovas Žilvinas Šilgalis pareiškė, esą mokėjo savo, o ne partijos juodosios kasos pinigus.
Ar tokio paaiškinimo pakanka norint išprašyti inspektorius iš partijos būstinės?
– Mus domina ne tik politinės partijos, bet ir su šiuo skandalu susijusių asmenų turtas, pajamos, turėtos lėšos.
Jeigu paaiškės, kad buvo disponuojama nedeklaruotomis lėšomis, mes jas apmokestinsime. Tačiau šiuo atveju gali būti įžvelgti ir rinkimų tvarkos, nustatančios kandidatų finansavimo taisykles, pažeidimai. Tuomet sukaupta informacija būtų perduota VRK.
– Ž.Šilgalis, 2004 metų deklaracijoje nurodęs vos 7 tūkst. litų pajamų, aiškina gavęs palikimą, iš kurio gali paremti visus politikus, kuriuos tik nori.
Argumentus apie dovanas, palikimus ar ne banke laikomas dideles pinigų sumas pateikia daugelis, kurie mažai uždirba, bet turi sukaupę daug turto. Ir tai veikia. Galbūt teisės aktuose specialiai yra palikta spragų?
– Anksčiau buvo įprasta taip išsisukti. Bet padėtis keičiasi. Ant tokių kabliukų nebeužkimbama. Kalbos apie surastą gintaro luitą ar lobį sode nebeįtikina.
Kaune buvo atvejis, kai asmenys deklaravo didelį lėšų likutį. Mes pareikalavome pinigus pateikti Mokesčių inspekcijai arba bankui. Šis mūsų nurodymas yra apskųstas.
Labai įdomu, koks bus teismo sprendimas. Tai – pirmasis toks atvejis. Jo baigtis nulems tolesnę praktiką.
Ši problema susijusi su deklaravimo pradžia 1996 metais.
Pirmą kartą deklaruojant buvo leista savo nuožiūra įrašyti ne banke laikomas lėšų sumas, nepateikiant jų įgijimo šaltinių.
Dabar mus varžo penkerių metų mokestinės senaties terminas. Negalime tirti, kaip įgytos anksčiau deklaruotos lėšos.
Jeigu Kauno atvejis teisme bus išnagrinėtas mūsų naudai, turėsime instrumentą – kai kils įtarimų, prašysime tiesiog parodyti pinigus arba įnešti juos į banko sąskaitą.
– Skelbta, kad VMI sudarė turtingiausių įtartinų pareigūnų šimtuką. Kas tai – karas su korumpuotais veikėjais ar viešųjų ryšių akcija?
– Nei viena, nei kita. Nei šimtuko, nei kokio kitokio juodojo sąrašo nėra. Tiesiog vyksta darbas. Atliekama pirminė atranka pagal bendriausius požymius.
Rizikos grupei asmuo priskiriamas, pavyzdžiui, dėl didelės disproporcijos tarp pajamų ir įgyto turto, didelio lėšų likučio, įspūdingų paskolų.
Iš pradžių yra atliekamas detalus pajamų ir turto deklaracijų tyrimas. Po to sprendžiama, ar reikia detalaus patikrinimo. Tikimės, kad užteks jėgų išsamiai patikrinti bent šimtą į rizikos grupę patekusių asmenų.
Šalies įmonės per pastaruosius penkerius metus išmoko pateikti tvarkingą buhalteriją.
Jeigu egzistuoja nelegalūs pinigų srautai, jų pėdsakai dažniausiai išryškėja didėjant konkrečių žmonių turtui.
Todėl dabar ypač daug dėmesio skiriama fiziniams asmenims – savininkams, politikams, valstybės tarnautojams. Valstybės tarnautojų patikrinimas yra įtrauktas į mūsų veiklos planą kaip vienas svarbiausių prioritetų.
– Ar milijono litų turtą turintis pareigūnas patenka į rizikos grupę?
– Asmenų, kurių deklaracijos dėl įvairiausių priežasčių priskiriamos rizikingiausioms, turtas skaičiuojamas dešimtimis milijonų. Tačiau mūsų akiratyje – ne tik pareigūnai. Mums įdomūs ir, pavyzdžiui, partiją solidžiai parėmę bedarbiai, pensininkai ar kuklią algą gaunantys asmenys.
– Kalbama, kad korumpuoti veikėjai ir toliau ramiai gyvens, jeigu nebus įteisintas išlaidų deklaravimas.
– Mokesčių administravimo įstatymas mums suteikia teisę pareikalauti paaiškinimo apie turto įsigijimo šaltinius. Kai kyla rimtų įtarimų, galime paprašyti nurodyti, kiek išleista maistui, buičiai.
Tačiau mes negalime įeiti į gyvenamąsias patalpas ir įsitikinti, ar nurodyti, pavyzdžiui, visi brangūs pirkiniai, ar pateiktos teisingos jų kainos.
Tai gali daryti kratas atliekančios teisėsaugos institucijos. Esame sutarę, kad tais atvejais, kai tiriami korupciniai nusikaltimai, būtų kviečiami ir mūsų darbuotojai. Bet tokia praktika dar nėra įprasta.
Mokesčių inspektoriai turi teisę naudotis visų valstybės registrų informacija ir tai daro. Iš esmės medžiagos kontrolei pakanka. Išskirtiniams atvejams mums teisių taip pat pakanka.
Bet dabartinis privalomų deklaruoti objektų sąrašas yra pasenęs. Reaguojant į gyvenimo pokyčius būtų naudinga įteisinti privalomą valstybės tarnautojų kelionių, atostogų, vaikų mokslo užsienyje ar privačiose mokyklose išlaidų deklaravimą.
Dabar daug diskutuojama apie naują sistemą, kuri būtų pagrįsta detaliu visų išlaidų deklaravimu. Tačiau reikėtų gerai pamatuoti, ar ji nebus griozdiška, labai brangi ir todėl nepatogi. Aš laikausi nuomonės, kad būtų geriau tobulinti esamą sistemą.
Kai beveik visą informaciją apie išlaidas galime gauti iš duomenų bazių, smulkmeniškas išlaidų deklaravimas gali būti beprasmis.
Reikėtų nepamiršti, kad dauguma žmonių, taip pat ir valdininkų bei politikų, gyvena kukliai ir sąžiningai.
Vakarų valstybėse veikia labai panaši deklaravimo tvarka. Skiriasi prevencijos būdai. Kai kur, pavyzdžiui, daroma atsitiktinė valstybės tarnautojų atranka. Jie privalo tam tikrą laiką skaičiuoti bei deklaruoti visas savo išlaidas.
– Sakote, kad VMI gali daug nuveikti.
Kodėl tuomet klesti juodosios buhalterijos, o politikai net nesivaržo apie jas viešai kalbėti?
– Atnaujintoje Nacionalinėje kovos su korupcija programoje rašoma, kad už korupcijai sąlygas sudarančio atlyginimų mokėjimo vokeliuose mastų mažinimą atsakingos yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Nusikalstamumo prevencijos Lietuvos centras.
Mokesčių inspekcijai įstatymai suteikia daug teisių, bet VMI neturi įgaliojimų vykdyti operatyvinę veiklą. Mūsų inspektoriai įgalioti vertinti tik mokesčių mokėjimą.
Kitas dalykas – gebėjimas organizuoti darbą. Atskirti tikrą riziką nuo tariamos ir nukreipti pajėgas ten, kur reikia. Bet mes negalime viso savo laiko ir jėgų skirti vien tik partijoms ar politikams. Mokesčių inspekcija turi ir daugiau svarbių valstybei užduočių.
Todėl aš palaikau vis garsiau skambančią nuomonę, kad reikia sukurti nuolat veikiančią instituciją, kuri galėtų ne tik tikrinti ataskaitas, bet vykdytų ir operatyvinę veiklą, turėtų ekspertų, galinčių profesionaliai įvertinti realias politinių kampanijų išlaidas.