Po dešimties užsiėmimų jūs pajusite skirtumą, po dvidešimties – pamatysime skirtumą, po trisdešimties turėsite naują kūną. Taip sakė Džozefas H. Pilatesas.
Prieš dešimtmečius jo sukurta sistema iki šiol turi pasekėjų. Amerikoje itin populiari Pilateso metodika vis labiau domina ir klaipėdiečius.
Tobulėjimas pagal Pilateso metodą – unikali pratimų sistema, kurią Džozefas Hubertas Pilatesas sukūrė XX amžiaus pradžioje. Ji skirta raumenims stiprinti bei tonizuoti, laikysenai ir lankstumui gerinti, pusiausvyrai ugdyti. Treniruočių pagal Pilateso metodą rezultatas – kūno ir proto vienybė, lieknos harmoningos figūros formavimas.
Džozefas Pilatesas gimė 1880 metais Diuseldorfe. Savo pratimų sistemą dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą pradėjo kurti Vokietijoje. Vaikystėje jis sirgo astma ir rachitu, todėl pradinis jo tikslas buvo sustiprinti organizmą. Jau būdamas keturiolikos metų turėjo atleto kūną. Jis neretai pozuodavo kaip anatominių piešinių modelis.
1912 metais Džozefas persikėlė į Angliją. Ten dirbo profesionaliu boksininku, cirkininku ir savigynos treneriu – Skotlend Jardo detektyvus mokė kirstynių. Greta pagrindinių sporto rūšių Pilatesas rimtai studijavo jogą, Rytų kovos menus, meditacijos pagrindus. Savo treniruočių praktikos metodą jis pavadino „Kontrologijos menu”, galvoje turėdamas raumenų kontrolę. Kartu Pilatesas leido suprasti, kad darbo su raumenimis pagrindas – darbas su sąmone.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Džozefas Pilatesas pateko į nelaisvę. 1918 metais kitus karo belaisvius jis išmokė savo metodo, kad padėtų jiems įveikti mirtiną gripo epidemiją. Daugeliui žmonių tai išgelbėjo gyvybę ir sveikatą.
Antrąją karo dalį Pilatesas praleido Meno saloje. Ligoninėje dirbdamas medicinos broliu, savo sistemą pradėjo naudoti darbui su nevaikštančiais sunkiais sužeistais pacientais. Prie ligoninės lovų Pilatesas pririšdavo virves, kurias pacientai naudojo kaip atramas. Ir pats Pilatesas, ir pacientai, ir gydytojai pastebėjo, kad sunkiai sužeisti kariai ėmė greičiau sveikti bei atgauti bendrą fizinę būklę.
Gydomojo Pilateso metodo pagrindu tapo pratimai su virvinėmis atramomis, derinami su pratimais gulint. Būtent todėl jo vardas asocijuojasi su pasenusiais treniruokliais. Iš tikrųjų pagrindinė – pratimų sistema gulint, pasižyminti unikaliu efektyvumu. Pratimams pagal šią sistemą atlikti nereikia jokios įrangos, juos galima daryti bet kur, kur pakanka vietos išsitiesti ant grindų.
1926 metais imigravęs į JAV, Džozefas Niujorke įkūrė pirmąją oficialią pilateso studiją. 1945 metais Pilatesas išleido knygą „Grįžimas į gyvenimą”. Anot jo koncepcijos, sielos atnaujinimas – svarbiausias veiksnys blaiviam protui ir kūno sveikatai išlaikyti.
Džozefas Pilatesas pats demonstravo savo metodikos efektyvumą. 77-erių pozavo fotografams, išlikdamas žvalus ir gerai treniruotas. Iki 87-erių treniravo klientus.
Pilateso sistema visiškai nekenksminga, ji naudojama reabilitacinėje terapijoje po traumų. Jokie kiti pratimai, išskyrus jogos, neduoda tokio švelnaus poveikio kūnui, kartu jį treniruodami. Daugelis jogos treniruočių technikų draudžia užsiimti individualiai. Pilatesu užsiiminėti nedraudžiama. Galima pradėti treniruotis bet kokio amžiaus ir bet kokios fizinės formos. Juk ši technika buvo sugalvota būtent kaip reabilitacinė po sunkių traumų ir pernelyg didelių fizinių krūvių arba, atvirkščiai, kaip parengianti jėgos išbandymams. Pavyzdžiui, Anglijoje pagal Džozefo Pilateso metodiką treniruojasi regbininkai profesionalai. Holivude taip pat prasidėjo „epidemija”. Šiuo „puikios sveikatos virusu” pirmiausiai užsikrėtė Madona, paskui pilatesu „susirgo” Sigurni Viver, Nikolė Kidman, Šaron Stoun, Džulija Roberts ir kitos žvaigždės.
Vis dėlto pirmiausiai Pilateso sistemos privalumus įvertino profesionalūs sportininkai ir šokėjai. Pirmaisiais pasaulyje žinomais sistemos gerbėjais tapo amerikiečiai šokėjai Marta Grehem ir Džordžas Balančinas, kurie taip pamėgo šiuos užsiėmimus, kad tapo savotiškais pilateso reklamuotojais.
Pagrindiniai Pilateso treniruočių aspektai
Džozefo Pilateso sistemos pagrindą sudaro dėmesio koncentracija; sąmoninga veiksmų kontrolė; pratimų atlikimo tikslumas; taisyklingas kvėpavimas; veiksmų ir kūno padėties centravimas; judesių nenutrūkstamumas, sklandumas ir kaita.
Dirbant su kūnu laikomasi šių principų: nugarkaulio pailginimas; stuburo stabilizavimas neutralioje padėtyje; centro suaktyvinimas; taisyklinga pečių juostos padėtis ir jos stabilizavimas; darbas su įvaizdžiais.
Galimi rezultatai
Nuolatinės treniruotės pagal Džozefo Pilateso metodiką duoda tokių teigiamų pokyčių: stabilizuojama juosmeninė stuburo sritis, dingsta stuburo skausmai ir pakenkimai; sumažinamas krūvis kaklo, pakaušio ir pečių raumenims; sustiprėja pilvo raumenys; sustiprėja dubens dugno raumenys; osteoporozės profilaktika; gerėja sąnarių judrumas; iš esmės padidėja raumenų jėga; gerėja judesių koordinacija; didėja fizinis ir psichinis darbingumas; išlavinama optimali laikysena; optimizuojamas visų kūno audinių aprūpinimas krauju; optimizuojamas kūno ląstelių aprūpinimas deguonimi; raumenys ir sausgyslės tampa stangrūs, ugdomas lankstumas; lengvi judesiai; sielos, proto ir kūno harmonija; pasitikėjimas savimi; teigiamas požiūris į gyvenimą.
Apie Džordžo Pilateso sistemos panaudojimą fitnese pasakoja Kijevo sporto klubo fitneso programų instruktorė ir koordinatorė, vaikų sporto klubo vadybininkė, patyrusi daugelio šiuolaikinio fitneso krypčių bei pilateso dėstytoja Natalija Močalova.
– Jūs turite didelę darbo fitneso sistemoje patirtį, mokate daug profesionalių savęs tobulinimo būdų. Ar tiesa, kad pilatesas – vienas įdomiausių ir efektyviausių žmogaus harmonizavimo ir bendros būklės stabilizavimo instrumentų?
– Be abejonės.
– Kaip jūs pati tai suvokėte?
– Žodį „pilatesas” pirmą kartą išgirdau prieš šešerius ar septynerius metus. Tiesą sakant, tada pilatesas manęs nesužavėjo. Daugelis žmonių klaidingai galvoja apie pilatesą ir jogą: kokia čia treniruotė – guli ir vangiai juda? O mums reikia šokių, judesių, muzikos, kad galva plyštų… Galiu juos suprasti – žmonės nori atitrūkti, juk darbe patiria didelę įtampą. Iš pradžių ir aš taip reagavau į pilatesą. Tik vėliau supratau: jį labai sėkmingai galima derinti su bet kokia kita treniruote. Tikriausiai viskas priklauso nuo dėstytojo. Pirmą kartą pasitaikė prastas instruktorius, nieko nesupratau… Kodėl tokie lėti judesiai, kodėl taip vangiai ir atsargiai, be jokių pastangų? Tačiau vėliau supratau, kad, atlikdami Pilateso sistemos pratimus, mes visą laiką sąmoningai kontroliuojame kūną. Lygis ir kontrolė nepriklauso nuo to, kiek raumenų grupių treniruoja konkretus pratimas. Tuo pilatesas ir skiriasi nuo kitų fitneso sistemų, kur viena raumenų grupė treniruojama atitrūkstant nuo viso kūno kontrolės.
– Ši sistema plėtojama ir pritaikoma prie naujo laikmečio sąlygų. Ar tai derinama su sistemos kūrėjo Džozefo Pilateso požiūriu?
– Pilatesas nebuvo griežtų taisyklių šalininkas. Jis sukūrė pagrindą, principus, kuriais turi remtis sistema. Tačiau technika parenkama individualiai – ji pritaikoma ir mokiniui, ir dėstytojui. Jis manė, jog būtina įvairinti technikos arsenalą, kurti naujus būdus. Kiek žmonių – tiek jiems labiausiai tinkančių treniruočių programų. Kiek dėstytojų – tiek ir dėstymo metodų. Nėra vienodų pilateso metodo instruktorių ir nėra dviejų vienodų pilateso užsiėmimų. Jie visada skiriasi – kiekvienas treneris turi savo pilatesą. Nekinta svarbiausia – principinė sistemos bazė. Beje, Džozefas Pilatesas glaudžiai bendradarbiavo su baleto mokyklomis. Daug ką perėmė iš jų. Baleto artistai taip pat mokėsi jo studijoje – tai jiems padėjo darbe. Ir Pilatesas, ir mokiniai metodą vertino kūrybiškai. Todėl pratimai nuolat buvo tobulinami, pridedant kai ką nauja, pritaikant naują įrangą. Pilateso treniruočių technika iš pirmo žvilgsnio atrodo labai pažįstama: iš kūno kultūros pamokų mokykloje, sporto sekcijų… Pagrindinis Džozefo Pilateso metodo požymis – pratimus atlikti sąmoningai. Lygiai taip pat naudojama ir įranga.
– Jeigu žmogus turi kokių nors ryžtingai nesprendžiamų problemų, ar jis gali jas išspręsti sąmoningai naudodamas papildomas priemones?
– Taip. Tiesą sakant, sistema iš pradžių buvo sugalvota kaip gulint be jokios įrangos atliekami pratimai. Vėliau prie ligoninės lovų, kuriose gulėjo nevaikštantys sužeistieji, Pilatesas pritvirtino virves, kad jo mokiniai galėtų atlikti bent minimalius judesius. Paskui sukūrė specialią lovą, kurią pavadino „Allegro”. Būtent ji ir šiandien naudojama kaip pilateso treniruoklis. Kai kas klysta, manydamas, kad Pilatesas išrado tik šią lovą. Iš tikrųjų sistema buvo kuriama neatsižvelgiant į įrangą.
– Internete skaičiau, kad Džozefas Pilatesas, kurdamas savo sistemą, naudojo ir jogos elementų…
– Gali būti. Man regis, jo sistemoje matyti tiesioginis ryšys su joga ir klasikine baleto treniruote, nors oficialiuose šaltiniuose šito neradau. Kai kurie specialistai mano, kad joje yra ir tai-či būdingų elementų. Kai kas tvirtina, kad jau po pirmojo užsiėmimo norisi išlaikyti tiesią nugarą…
– Man sakė, kad pilatesas – sistema, leidžianti gana greitai pajusti rezultatą.
– Kokį konkrečiai rezultatą?
– Jaustis harmoningesniam, kupinam energijos. Vos per kelis mėnesius išryškėja skirtumas tarp ankstesnės ir naujos būsenos.
– Taip, bet jeigu kalbėsime apie išvaizdą – tarkime, jeigu žmogus nori sulieknėti, vien tik pilatesu aš neapsiribočiau. Reikia taisyklingai maitintis, sportuoti su treniruokliais, šokti – tada žmogus pailsi ir psichologiškai…
dabar musu tokiu daug….