Metus narpliojusi skandalingojo koncerno veiklą, laikinoji parlamentinė komisija norėtų dar padirbėti
Seimas vakar po pateikimo nepritarė nutarimo projektui patvirtinti apie metus dirbusios laikinosios komisijos tyrimo išvadas. Pretekstu tam tapo tiek po išvadomis pasirašiusių ir joms pritarusių, tiek atskirąją nuomonę pateikusių komisijos narių pareiškimai, jog derėtų dar kartą pratęsti komisijos darbo laiką ir atnaujinti tyrimą.
Komisija sutarė iš anksto
Komisijos išvados vakarykščiame Seimo posėdyje net nebuvo svarstytos. Tiesa, komisijos pirmininkas socialdemokratas Algis Rimas jas pristatė, kaip ir numato procedūros, tačiau ir pats pripažino, kad komisija turėtų ką veikti, jeigu Seimas nuspręstų pratęsti jos darbo laiką.
Už tai, kad Seimas toliau svarstytų išvadas, balsavo 42 Seimo nariai, prieš – 32, o susilaikė 13 parlamentarų. Prieš nutarimo patvirtinimą iš esmės pasisakė dešiniosios opozicijos parlamentarai, o patvirtinimui pritarė valdančiosios daugumos atstovai. Tačiau balsavusiųjų prieš ir susilaikiusių parlamentarų buvo daugiau negu balsavusių už, todėl nutarimui nepritarta ir sutarta, kad komisija parlamentui pateiks naują nutarimo redakciją.
Pasak komisijos pirmininko pavaduotojo Kazio Starkevičiaus, komisijos nariai praėjusį šeštadienį buvo susirinkę į pasitarimą ir tuomet praktiškai vieningai sutarė, kad reikėtų Seimui siūlyti komisijos darbą pratęsti iki pavasario sesijos pabaigos, tai yra iki birželio 1 dienos.
Konservatorius nustebo
„Man net keista, kodėl po mūsų šeštadieninio pasitarimo vakar Seimo posėdžio metu buvo vykdoma ta išvadų pristatymo procedūra ir balsuojama dėl ankstesnio nutarimo projekto. Matyt, kažkas nenori, kad komisija dirbtų toliau. Tačiau teisybė nugalėjo”, – „Kauno dienai” vakar sakė atskirąją išvadą kartu su partijos kolega Jurgiu Razma pateikęs ir karštai komisijos darbo pratęsimui pritariantis konservatorius K.Starkevičius.
Vasario pradžioje darbą baigusi komisija nustatė, kad vos ne visos valstybės institucijos tinkamai nekontroliavo praėjusiame dešimtmetyje veikusio koncerno EBSW ir taip sudarė sąlygas nusikalstamai šios finansinės struktūros veiklai. Reikiamų veiksmų nelegaliai EBSW veiklai užkirsti nesiėmė Lietuvos bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansų ministerija, kai kurie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai.
Vyriausybė nuostolių nekompensuos
Vakar atmestame nutarimo projekte komisija Vyriausybei siūlė apsvarstyti galimybę kompensuoti vienoje koncerno įmonių – Kauno holdingo kompanijoje – gyventojų prarastas lėšas, o Generalinei prokuratūrai ir Policijos departamentui siūloma aiškintis, kur šiuo metu gali būti EBSW neteisėtai iš juridinių ir fizinių asmenų pasisavintos lėšos bei kitas turtas. Tačiau dar išvakarėse finansų ministras Zigmantas Balčytis žiniasklaidai pareiškė, kad Vyriausybė neketina kompensuoti nuostolių gyventojams, kurie pinigus į investicines bendroves nešė savo valia.
Komisija savo išvadose nurodė vos tris tuometinius valstybės pareigūnus, kurie buvo artimai susiję su EBSW, ir išbraukė aštuonių anksčiau neoficialiai minėtų asmenų, kurie, dirbdami valstybės tarnyboje, esą galėjo dirbti ir koncerno naudai.
Tuo tarpu K.Starkevičius, vakar trumpai pristatydamas jo kartu su J.Razma surašytą atskirąją nuomonę dėl komisijos išvadų, iš parlamento tribūnos teigė: „Išvadose galima rasti vieną kitą valstybės politiko, teisėjo, pareigūno ar tarnautojo, sudariusio aplinkybes ir sąlygas koncerno EBSW veiklai, pavardę. Tačiau, jeigu paskaitysite papildomas išvadas, kurias pateikėme su kolega Jurgiu Razma, rasite platų tuometinių mūsų aukščiausių politikų, pareigūnų, valdininkų pavardžių spektrą, kurie dirbo ranka rankon su EBSW struktūromis”.
Bandys apklausti G.Petriką
Alternatyviose išvadose, kurių Seimas vakar irgi nesvarstė, minimas tuometinis Prezidentas Algirdas Brazauskas, „kuris, tuometinei prokuratūrai sufabrikavus baudžiamąją bylą, nušalino Lietuvos banko valdybos pirmininką Romualdą Visokavičių ir teikė Seimui tvirtinti naują, jau EBSW grupuotei palankią, Kazio Ratkevičiaus kandidatūrą”.
„Ten rasite ir tuometinio premjero Adolfo Šleževičiaus pavardę, kuris leido EBSW grupuotei netrukdomai privatizuoti apie 40 proc. mūsų šalies įmonių, iš kurių didžioji dalis bankrutavo. Tai buvo pačios didžiausios ir mūsų ekonomikai daugiausiai naudos duodančios įmonės. Rasite ir tuometinių finansų ministrų Eduardo Vilkelio, Algimanto Križinausko ir kitų aukštų pareigūnų pavardes, tačiau nerasite pagrindinio liudininko Gintaro Petriko parodymų”, – trumpai pristatydamas alternatyvias išvadas apgailestavo K.Starkevičius.
Generalinis prokuroras nusiteikęs optimistiškai
G.Petrikas, pastaruoju metu per Lietuvos žiniasklaidą metė įtarimo šešėlį ant kai kurių esamų ar buvusių šalies politikų ir pareigūnų, tikindamas, jog jo vadovaujama EBSW jiems už palankius sprendimus mokėjo neoficialų atlyginimą.
Lietuva į JAV dėl G.Petriko išdavimo į tėvynę kreipėsi iš karto po jo sulaikymo, tačiau iki šiol Amerikos teismuose tebesitęsia teisinė ekstradicijos procedūra. Lietuvą pasiekia žinios, jog G.Petrikas ir jo advokatai išnaudoja visas įmanomas teisines priemones, kad suimtasis nebūtų perduotas Lietuvai.
Tuo tarpu vakar generalinis prokuroras Algimantas Valantinas Seime sakė tikįs, kad priminimai Jungtinėms Valstijoms dėl šios šalies kalėjime porą metų kalinčio praėjusiame dešimtmetyje bankrutavusio ir milijonus indėlių gyventojams negrąžinusio Kauno koncerno EBSW prezidento G.Petriko išdavimo Lietuvai „duos vaisių”.
„Kada jis bus čia, Lietuvoje, ne visiškai nuo mūsų priklauso. Kas priklauso nuo mūsų, stengiamės tuos dalykus padaryti”, – tvirtino generalinis prokuroras.
Pasak A.Valantino, Generalinėje prokuratūroje jis „Petriko klausimą palietė” susitikęs su JAV ambasadoriumi Lietuvoje Styvenu Malu. Generalinis prokuroras taip pat informavo praėjusią savaitę kreipęsis į „tam tikras JAV žinybas”, kad būtų pasidomėta G.Petriko laikymo JAV būtinumo klausimu.