Šunų tyko pavojai

Pavasarį keturkojams augintiniams gresia įvairios ligos

Orams atšilus, šunims pavojingiausios ligos – maras, infekcinis hepatitas ir parvovirusinis enteritas. Pastaroji liga gali pražudyti mažą šunelį net per parą. Kaip saugoti keturkojus augintinius nuo ligų, pataria veterinarijos gydytojas Raimundas Jončas.

Aršiausios ligos

Pastebėjus, kad šuo neėda, vemia, viduriuoja su kraujo priemaišomis, reikia nedelsiant kreiptis į veterinarijos specialistą. Jei auginate šunelius, kuriuos atsivedė kalė, skiepyta nuo enterito tuomet, kai laukėsi jauniklių, yra mažesnė tikimybė, kad kelių mėnesių mažyliai susirgs šia itin pavojinga liga.

Permainingi orai, dideli nakties ir dienos oro temperatūrų svyravimai ne į sveikatą ne tik žmonėms, bet ir jų keturkojams augintiniams, kurių ne vienas suserga laringitu – gerklų gleivinės uždegimu. Tuomet šuo pradeda kosėti, užkimsta. Negydomas laringitas gali tapti varginančia lėtine liga. Serga šunys ir kitomis kvėpavimo takų ligomis.

Nutirpus sniegui, keturkojai augintiniai labai dažnai susižaloja letenas į stiklo šukes ar kitus aštrius daiktus. Tad pastebėjus kraujuotą šuns pėdsaką, žaizdą letenos pagalvėlėje laižantį gyvūną, reiktų kreiptis į veterinarijos gydytoją, nes gali būti likę stiklo krislų ar kitų svetimkūnių.

Nereikia bijoti registracijos žurnalo

Pirmą kartą maži šuneliai nuo maro, enterito, hepatito ir leptospirozės skiepijami 2 mėnesių amžiaus. Beje, žmonės įsibaiminę, kad duomenys apie vakcinuotus gyvūnus pateks pas vis didėjančių mokesčių už gyvūnus rinkėjus. Dėl šios priežasties gyventojai nebenori skiepyti savo gyvūnų. Kauno rajone Gyvūnų laikymo ir globos taisyklės nepasikeitė, tik Kauno miesto taryba užkrovė ant šunų ir kačių augintojų pečių didžiulius mokesčius.

Pavasarį skiepyti šunis ir kates būtina dėl prasidėsiančių užkrečiamų ligų, vis atsirandančių pasiutligės židinių. Be šių susirgimų, kai kuriuos šunis ir kates pavasarį pradės kankinti įvairios odos ligos. Dažniausiai – dermatitai ir egzema. Beje, dabar vis dažniau galima pastebėti šunį, kuris laižo tarpupirščius. Tai atsitinka tuomet, kai su šlapiu sniegu į tarpupirščius patenka ir druska, kuria buvo barstomos gatvės. Druska erzina odą ir ilgainiui sukelia jos uždegimą.

Blusos – dermatito pranašės

Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių atsiranda dermatitas – blusos. Jei pastebėjote, kad šuo dažnai kasosi, atidžiai apžiūrėkite toje vietoje odą. Ji greičiausiai bus paraudusi, pleiskanota, su šašeliais. Dažniausiai šunys nusikaso tą kūno dalį, kuri yra nugaroje, virš uodegos. Niežulį sukelia blusų įkandimai. Tad pirmiausiai reikia išnaikinti blusas, o tik tuomet gydyti dermatitą. Beje, jis išgydomas per savaitę.

Dvigubai ilgiau užtrunka egzemos – sausų ir šlapiuojančių žaizdelių gydymas. Šią ligą sukelia ne tik išoriniai dirgikliai (labai blogas įprotis maudyti šunis, naudojant ūkišką muilą), bet ir vidiniai (pavyzdžiui, netinkamas maistas, užkietėję viduriai, kirminai, lėtinės ligos, vitamino B stoka).

Šiomis ligomis žmogus, gydantis gydytojo nurodytais vaistais savo šunį, užsikrėsti negali, tačiau vis vien turi plautis rankas po procedūros.

Pavojų keliantis vanduo

Veterinarijos gydytojas primena, kad jokiu būdu negalima duoti šunims vamzdinių vištienos kaulų (galima maitinti tik jų kremzlėtais galais), nes jie sukelia skrandžio ir žarnyno uždegimus, o aštrios kaulų skeveldros praduria žarnas.

Garliavos gyventojai turėtų savo šunis ir kates lakinti ne žaliu, o virintu ar filtruotu vandentiekio vandeniu. Mat šioje vietovėje vanduo turi pavojingų tokiems gyvūnams nuosėdų. Tai patvirtina daugybė operuotų kačių, kurių šlapimo pūslėje buvo susidarę akmenys.

Verta žinoti ir tai, kad nuo pasiutligės pirmą kartą skiepijami trijų mėnesių amžiaus šuneliai.