Jei jaučiame nuovargį, esame mieguisti, sausėja oda, pastebimai auga svoris, turėtume susirūpinti: gali būti sutrikusi skydliaukės veikla. Jos simptomus kartais „priskiriame” kokiam nors kitam susirgimui, nesusimąstydami, kad priežasties turime ieškoti kitur.
Bėdos pritrūkus hormonų
Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas profesorius Gintautas Kazanavičius pastebi, kad panašūs negalavimai kartais gali kamuoti moteris po gimdymo. Joms staiga pradeda slinkti plaukai, lūžinėti nagai, kartais ima „dunksėti” širdis, kakle atsiranda tarsi nedidelis mazgelis. Priežastis – pogimdinis beskausmis tiroiditas, kuris, profesoriaus teigimu, pasireiškia net iki 16 proc. jaunų mamų. Tai būsena, kai dviejų mėnesių ir net pusės metų laikotarpiu po gimdymo skydliaukė gali būti nepakankamai veikli.
„Ši liga gana dažna, nors diagnozuojama retai, – teigia profesorius. – Moterys mano, kad tai pogimdinis pavargimas ir į negalavimus nekreipia dėmesio. Bet priežastis gali būti kita. Liga pasireiškia tuo, kad skydliaukė pradeda didėti, irti, kraujyje išsiskiria labai daug hormonų. Vėliau neretai pereinama į kitą fazę – hipotireozę, kai nebesugebama pagaminti tiek hormonų, kiek reikia organizmui. Pritrūkus hormonų ir prasideda visos bėdos: oda pleiskanoja, nagai lūžinėja, slenka plaukai, darosi šalta”.
Profesoriaus teigimu, jei, be pogimdinės būsenos, kitų priežasčių skydliaukei irti nėra, ji atsistato. O jei jos sutrikimų būta ir anksčiau, bet moteris to nežinojo, liga gali greitai progresuoti, skydliaukė neatsistato. Tada labai pasikeičia išvaizda: netenkama dalies plaukų, prastėja atmintis, oda darosi sausa. Stinga jėgų ir energijos, mažėja darbingumas. Nuolat bijomasi šalčio, sutrinka mėnesinių ciklas, užkietėja viduriai.
Tad, jei kamuoja visos išvardytos bėdos, be to, daužosi širdis, prakaituojama, profesorius pataria nenumoti ranka – tai gali būti beskausmio tiroidito pirmoji fazė. Svarbu jos nepražiūrėti, kad ji neperaugtų į vėlesnę stadiją.
Jei skauda kaklą
Beskausmis tiroiditas gali pasireikšti ne tik moterims, taip pat ir vyrams. Jis gali būti ir ūminis, kai į skydliaukę, kuri yra labai kraujinga, gali patekti bakterijų ar „įsimesti” grybelis. Nors ir labai retai, gali išsivystyti pūlinys.
„Jei persirgus kvėpavimo takų kataru, peršalus, esant nesveikiems dantims staiga pradeda skaudėti kaklą, galima įtarti poūmį skausmingą skydliaukės uždegimą. Dažnai manoma, kad „kalta” gerklė ar ausis, kartais atrodo, kad skauda dantį. Bet tai gali būti skydliaukės susirgimas, būtina ją išsitirti ultragarsu, – pataria G.Kazanavičius. – Kartais, jei kyla rimtesnių įtarimų, tenka daryti ir biopsiją. Kai tiroiditas skausmingas, jam būdingas labai didelis kraujo nusėdimas”.
Skydliaukė, pasak profesoriaus, – labai svarbus organas, reguliuojantis visą medžiagų apykaitą, taip pat širdies darbą, psichiką, žarnyno veiklą, kaulų stiprumą. Sutrikus skydliaukės veiklai, gali sunkiai sutrikti ir sveikata. Skydliaukė gamina keletą organizmui labai svarbių hormonų. Vieni – tiroksinas ir trijodtironinas – gaminami iš amino rūgšties (tirozino), jų gamybą valdo hipofizės hormonai. Šie hormonai reguliuoja bendrąją medžiagų apykaitą, ląstelių dalijimąsi ir diferenciaciją. Skydliaukė taip pat išskiria labai svarbų hormoną kalcitoniną, kuris reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą.
Padaugėjus ar sumažėjus skydliaukės hormonų gamybai, žmogus tai pajaučia. Padidinta skydliaukės funkcija pasireiškia tireotoksikoze, o sumažinta – hipotireoze. Skydliaukė svarbi tuo, kad šalia jos yra 4 paraskydinės liaukutės, kurios irgi gamina kalcio apykaitą reguliuojantį hormoną.
Priklauso nuo streso
„Skydliaukės veikla gali būti ir sumažėjusi, ir padidėjusi, ji reaguoja į visus organizmo veiklos faktorius, – teigia profesorius. – Skydliaukė – streso liauka. Po didelių netikėtų išgyvenimų ji gali padidėti per naktį. Šiaip ši liga yra paveldima, dažniau ja serga moterys, kurios skydliaukės negalavimus paveldi iš kartos į kartą. Jei mama sirgo šia liga, didelė tikimybė, kad ja sirgs ir dukros ar anūkės”.
Beskausmis tiroiditas, kai mazgas atsiranda staiga, pavartojus vaistus po kelių savaičių gali praeiti. Tačiau daugiausiai žmonių kamuoja lėtiniai uždegimai – autoimuniniai tiroiditai, kurių metu organizme atsiranda antikūnų. Juos diagnozuoti sunku, nes kol nesutrinka skydliaukės veikla, dažnai šis susirgimas nepastebimas. Profesorius pataria atkreipti dėmesį į tai, ar skydliaukė nepadidėjusi – šis požymis sergant autoimuniniu tiroiditu yra pagrindinis. Tada paprastai skundžiamasi tempimu kaklo srityje, tarsi nenuryjamu kąsniu burnoje. Tokiu atveju būtina išsitirti ultragarsu. Esant pakitimams, bus atliekami visi kiti reikalingi tyrimai: nustatomas skydliaukės hormonų kiekis, antikūnai ir kiti susirgimai.
Jei hormonų per daug, sergama hipertireoze. Žmogus jaučia dažną širdies plakimą, šilumos netoleravimą, dirglumą, nervingumą, rankų ir viso kūno drebulį. Dažnai slenka plaukai, lūžinėja nagai, viduriuojama, peršti, ašaroja akys. Ligoniui krenta svoris, jis kartais net nualpsta. Dėl to dažniausiai kreipiamasi į kardiologą dėl trinkančio širdies ritmo, nors būtina pasikonsultuoti pas endokrinologą.
Sulėtėja medžiagų apykaita
Jei skydliaukės hormonų kiekis yra per mažas, žmogus suserga hipotireoze. Ši liga Lietuvoje paplitusi labiausiai: jaučiamas bendras silpnumas, lydi bloga nuotaika, didėja svoris, nuolat užkietėja viduriai, sutrinka menstruacijos. Kartais, kai liga jau užleista, iškrenta net antakiai. Visa tai pasireiškia todėl, kad, negaminant pakankamai hormonų, sulėtėja medžiagų apykaita. Ne visiems ligoniams pasireiškia visi išvardyti simptomai, tai priklauso nuo to, kaip anksti liga diagnozuojama.
Trūkstant skydliaukės hormonų, kartais sunkiai pastojama. Hormonus sureguliavus, vėl padedama atsirasti kiaušinėliui, kurį galima apvaisinti. Vaisiaus auginimas, jei nėra pakankamai hormonų, yra pavojingas. „Neretai moterims, kurioms pastojus dažnai įvyksta persileidimai, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar nesutrikę skydliaukės hormonai”, – sako prof. G.Kazanavičius.
Profesorius pataria visais atvejais, kai keičiasi kūno linijos, trinka širdies ritmas, didėja arba mažėja svoris, vaistais nesiseka sureguliuoti arterinio kraujospūdžio, pirmiausia atkreipti dėmesį į skydliaukę.