Skirstyti buitines atliekas gali paskatinti artėjantis jų išvežimo mokesčio didinimas
Daugiabučių gyventojams rūšiuoti buitines atliekas dabar nėra ekonominio suinteresuotumo ir telieka pasikliauti jų sąmoningumu. Tačiau valdžios ir atliekų tvarkymo įmonių atstovai mano, kad jau artimiausiais metais, padidėjus sąvartynų modernizavimo ir eksploatavimo išlaidoms, brangs ir ši paslauga. Galvojama ir apie baudų sistemą, jei nebus laikomasi nustatytų taisyklių.
Iki vakariečių dar toli
Vakarų Europos valstybėse į sąvartynus patenka tik iki 30-35 proc. komunalinių atliekų, kita dalis surūšiuojama ir grįžta į gamybą arba būna sudeginta. Tuo tarpu Lietuvoje sąvartynuose lieka apie 90 proc. šiukšlių. Vakarų lygį Aplinkos ministerija tikisi pasiekti ne anksčiau kaip po dešimties metų, nes tik 2012 metais planuojama pastatyti atliekų deginimo įmonę. Tačiau kaip „Kauno dienai” sakė Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio strategijos vedėja Raminta Radavičienė, daug kas priklauso ir nuo pradinio rūšiavimo. „Gyventojus turės skatinti savivaldybės, kurioms teks atsakomybė už atliekų rūšiavimo strategijos įgyvendinimą”, – teigė ji. R.Radavičienės nuomone, efektyviausia būtų, jei savivaldybės diegtų tokią mokesčių sistemą, kad gyventojai pajaustų ekonominę rūšiavimo naudą.
Galima ir sutaupyti
Kauno rajone atliekas tvarkančios įmonės „Dzūtra” Kauno regiono vadovo Audrino Dabašinsko nuomone, gyvenamųjų namų bendrijų nariai, atskirai mesdami popieriaus, stiklo, plastiko atliekas, gali per pusę sumažinti šiukšlių išvežimo mokesčius. „Įmonės paprastai neima mokesčių už surūšiuotas atliekas, todėl nerūšiuojamų ir apmokestinamų šiukšlių kiekis būna mažesnis, atitinkamai krinta ir išvežimo kaina”, – aiškino jis. A.Dabašinskas minėjo, kad tuo sėkmingai naudojasi daug Alytaus miesto bendrijų, kur taip pat yra šios įmonės padalinys, o Kauno rajone dauguma gyventojų renkasi fiksuotą mokestį. „Problema ta, kad trūksta sąmoningo požiūrio – dažnai randame į rūšiavimo konteinerius primestų nereikalingų daiktų ir šias atliekas jau turėtume apmokestinti, o tokiu atveju mokesčiai netgi išaugtų. Turbūt todėl ir rajono Savivaldybė nesuinteresuota skatinti tiesioginių sutarčių, bet tenkinasi fiksuotu mokesčiu”, – svarstė A.Dabašinskas.
Paslaugos brangs
R.Radavičienė sutinka, kad dabartinės šiukšlių išvežimo kainos neskatina rūšiavimo. „Tačiau sąvartynus reikia modernizuoti, dėl to brangs jų renkami mokesčiai už atvežtas šiukšles, o tai savivaldybes vers didinti mokesčius gyventojams”, – įsitikinusi pareigūnė.
Jai pritarė ir Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Juozas Yla. „Į Kauno regiono atliekų tvarkymo sistemą investuojama 65 mln. litų, ketvirtadalį šių lėšų turės padengti apskrities savivaldybės, bet to, sąvartyne reikės statyti valymo įrenginius, kurie neleis patekti į dirvožemį nuo puvimo susidarančiam teršalų skysčiui, – vardijo jis. „Dabar už atvežtą atliekų toną imamams vidutiniškai 20 litų mokestis, tačiau greitai jis padidės iki 60-70 litų”.
Bet J.Yla mano, kad didžiausia paskata rūšiuoti būtų baudos. „Vakarų valstybėse, pavyzdžiui popieriaus konteineryje radus stiklo ar metalo atliekas, kitą mėnesį išvežančioji įmonė gali bausti gyventojus iki trijų kartų padidindama mokestį, – kalbėjo J.Yla. – Bet tam reikia specialių įstatymų”.
Didžiausios viltys – švietimui
Tuo tarpu atliekų perdirbimo įmonių atstovai mano, kad daugiausia vilčių teikia tik švietimas ir auganti karta. „Kauno švaros” generalinis direktorius Petras Čiegis minėjo, kad baudų sistema, nors ir skatintų rūšiavimą, tačiau keltų ir daug problemų. „Būtų sunku nustatyti kaltininkus, jei konteineriais naudojasi daug gyventojų, be to, į juos neleistinų šiukšlių gali primėtyti praeiviai ar žmonės iš kitų namų”, – kalbėjo jis.
P.Čiegis teigia, kad sunku diegti naujoves gyventojams. „Štai bandėme privačių namų kvartaluose diegti maišų surinkimo sistemą, kaip daroma užsienyje, – pasakojo jis. – Tačiau žmonės negalvodami išnešdavo maišus laukan keliom dienom anksčiau nei atvažiuodavom, o per tą laiką šunys atlieka ištampydavo po gatves”.
A.Dabašinskas taip pat minėjo, kad nors daug kur pakaunėje stovi modernūs rūšiavimui skirti konteineriai, tačiau jie dažnai nukenčia nuo vandalų, į juos primetama bet kokių šiukšlių. „Pavyzdžiui, daug sugadintų surūšiuotų atliekų būna Garliavoje, Domeikavoje, geriausia padėtis Neveronyse, Karmėlavoje”, – teigė jis.
Kauniečiai rūšiuoja jau seniai
Kaune rūšiavimui skirti konteineriai atsirado vieni pirmųjų šalyje. Jie kiemuose statomi jau nuo 1993 metų. „Kauno švaros” duomenimis, per metus mieste surenkama iki 1,5 tūkst. tonų stiklo, 3000 tonų popieriaus, 600 tonų plastiko atliekų. „Tai atitinka dabar Aplinkos ministerijos nustatytas normas, manau, pavyks pakankamą kiekį surinkti ir ateityje, kai šių atliekų surinkimo procentas augs”, – vylėsi P.Čiegis.