Gedimino kalno papėdėje įsikūrusioje „Stasio Juškaus galerijoje” šiandien atidaroma vieno iš originaliausių XX a. lietuvių dailininkų Igorio Piekuro retrospektyvinė paroda „Gyvenimo vingiai”. Galerijos erdvę visą mėnesį puoš 30 rinktinių I. Piekuro drobių, kurias dailininkas tapė 1965 – 2005 metais.
„Dar praėjusių metų vasarą pradėję dvidešimto amžiaus dailės klasikų parodų ciklą, šįkart pristatome nutolusį nuo tradicinės lietuviškos koloristinės tapybos, originalų ir drąsų menininką”, – sakė galerijos direktorius Donatas Juškus. Anot jo, pastaraisiais mėnesiais „Stasio Juškaus galerijoje” pagrečiui jau buvo eksponuojamos prof. V. Karatajaus, L. Gutausko, prof. V. Gečo parodos, o jų šviesoje „Gyvenimo vingiai” atrodys dar įdomesni.
Meno alchemiku Igoris Piekuras buvo vadinamas už tai kad nuolat ieškojo plastinio spalvos išraiškingumo, bandė naujas medžiagas, eksperimentavo, naudojo savo sukurtas dervas, emalius. Pasak paties dailininko, tik taip dirbti jam buvo įdomu. Kritikų teigimu, I. Piekuro peizažai nutapyti impresionistine maniera praplėtė žanro ribas, „kiekvienas menininko kūrinys – dar vieno, naujo, sudėtingo eksperimento rezultatas – „suplėšytas”. Praėjusio amžiaus septinąjame dešimtmetyje I. Piekuras išgarsėjo pirmasis Lietuvoje pradėjęs naudoti siurrealistų pamėgtą fumažo techniką, kurdamas kompozicijas naudojosi skaidrėmis ir fotografijomis.
Dailininkas gimė 1935 metais Minske, o po karo, 1945-aisias, grįžo gyventi į gimtąjį tėvo miestą – Vilnių. Tapybą I. Piekuras studijavo tuometiniame Lietuvos valstybiniame dailės institute, meno paslapčių mokėsi iš žymiausių Lietuvos dailininkų A. Gudaičio, V. Karatajaus, K. Morkūno. Nuo 1960-ųjų I. Piekuras dirbo pedagoginį darbą, daugiau kai keturiasdešimt metų dėstė tapybą Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokykloje.
Kūrybinėje dailininko biografijoje galima išskirti du periodus: pirmąjį – „daiktiškąjį”, dokumentikos, publicistikos, su atviromis spalvomis ir ryškiais akcentais ir antrąjį – su atsigręžimu į subtilesnį spalvų spektrą ir ritmo darną. Pastaraisiais gyvenimo metais I. Piekuras sukūrė dokumentiškai įtaigių tapybinių studijų, ėmėsi akvarelės, lieja peizažus, natiurmortus.
Dailininko kūryba visada buvo vertinama už nuolatines naujumo paieškas, gyvenimo reiškinių apmąstymą, dokumentiškumą, sugebėjimą įprasminti ir panaudoti klasikinės dailės principus. D. Juškaus teigimu, I. Piekuro drobių yra įsigyję Vilniaus, Kauno, Klaipėdos Dailės muziejai, Tretjakovo galerija Maskvoje, Tbilisio Dailės galerija. Kai kurie darbai saugomi privačiose kolekcijoje JAV, Kanadoje, Anglijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Lietuvoje ir kt.
Šešioliktus veiklos metus skaičiuojanti „Stasio Juškaus galerija” yra pirmoji privati profesionalaus meno galerija Vilniuje. Į klasikinę lietuvių tapybą besiorientuojančioje meno erdvėje nuolat eksponuojami garsiausių Lietuvos tapybos klasikų darbai. Iš viso „Stasio Juškaus galerija” yra surengusi daugiau kaip 150 autorinių ir grupinių teminių parodų Lietuvoje bei užsienio šalyse.