Kalėjimų departamentui pavaldžios valstybės įmonės, įkurtos prie pataisos namų, pernai patyrė 300 tūkst. litų nuostolių. Tik dvi iš penkių įmonių dirbo pelningai. Viena nuostolingo darbo priežasčių – gana brangi darbo jėga.
Taip „Vakarų ekspresui” sakė laikinai Kalėjimų departamento Gamybos organizavimo ir rinkodaros skyriaus viršininko pareigas einantis Rimas Lutcas.
Pasak jo, nuomonė, kad kalinio darbas pigus, klaidinga. Visų pirma, kalinį reikia mokyti, nes retas kuris turi specialybę. Be to, jo darbo našumas labai žemas, todėl prekės pagaminimo kaina nė kiek nesiskiria nuo kitų įmonių.
Valstybės įmonėse šiuo metu dirba 1030 iš 6000 nuteistųjų, atliekančių bausmę laisvės atėmimo vietose. R. Lutco teigimu, įmonių tikslas – įdarbinti kalinį, tačiau jei tik jis pats sutinka.
Išsilavinimo neturinčiam kaliniui, anot pašnekovo, suteikiama galimybė mokytis profesinėje mokykloje arba 3 mėnesius dirbti įmonėje mokiniu ir įgyti specialybę, reikalingą gamyboje.
Eksportuojama nedaug
Bene populiariausia tokiose įmonėse, anot R. Lutco, korpusinių baldų, patalynės, metalinių seifų bei elektros instaliacijos gamyba. Didžiausią paklausą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje turi ketaus liejiniai, gaminami valstybės įmonėje prie Marijampolės pataisos namų.
Lietuviai taip pat mielai perka patalynę, mokyklinius baldus. O Vokietijoje populiarūs alaus stalai bei inkilėliai. Kalinių gaminiai, anot R. Lutco, dar eksportuojami į Nyderlandus, Latviją, Rusiją, Estiją. Tačiau užsienyje jų parduodama nedaug.
„Kalinių produkcijos parduodama už 28 mln. litų ir tik kelis milijonus sudaro eksportas. Eksportuojamai prekei taikomi aukšti kokybės reikalavimai. O mes to pasiūlyti negalime”, – sakė R. Lutcas.
Reikia pagalbos
Anot R. Lutco, kalinių įmonėms keliamas tikslas – įdarbinti, tačiau jokios paramos iš valstybės jos negauna.
„Čia vyksta socializacijos procesas, kalinys įgyja darbo įgūdžių, taip reikalingų laisvėje. Tačiau įmonės egzistuoja tik todėl, kad vis dar turi apyvartinių lėšų”, – sakė valdininkas.
Jo teigimu, reikia kuo skubiau spręsti problemą: arba subsidijuoti šias įmones, arba suteikti joms biudžetinių įmonių statusą ir trūkstamas lėšas padengti biudžeto sąskaita. Dar viena išeitis, pasak R. Lutco, leisti šioms įmonėms vykdyti tiesioginius užsakymus. Be to, kalinių produkcijai, valdininko teigimu, trūksta reklamos.
Skundžiasi darbuotojų kaita
Valstybės įmonių vadovai skundžiasi ne tik žemu kalinių darbo našumu, bet ir dažna darbuotojų kaita.
Valstybės įmonėje prie Panevėžio pataisos namų šiuo metu dirba 35 žmonės. Čia siuvami darbiniai drabužiai, uniformos įvairioms įstaigoms, patalynė. Pastaruoju metu daugiausia teikiamos paslaugos.
Anot šios įmonės vadovo Ovidijaus Burkausko, dirbama nuostolingai. „Darbo našumas žemas, siuvėjos darbas sunkus, o jos dažnai keičiasi. Be to, tingi dirbti. Tikrų specialisčių turime tik dešimt”, – skundėsi pašnekovas.
Vadovas taip pat įsitikinęs, kad tokioms įmonėms būtina valstybės parama. Pasak jo, kalinių gaminama produkcija gana brangi, todėl negali konkuruoti su kinų gaminiais.
Be to, pasak O. Burkausko, imtis užsakymų – rizikinga. Užsakovai nori greito ir pigaus darbo, o kaliniams vien darbo įsisavinimui prireikia net mėnesio.
Turintiems profesiją – pirmenybė
Valstybės įmonėje prie Marijampolės pataisos namų dirba nuo 250 iki 350 nuteistųjų. Anot vadovo Kęstučio Valentos, pirmenybė įsidarbinti suteikiama jau turintiems reikiamą išsilavinimą kaliniams. Kiti turi galimybę mokytis.
„Praėjusiais metais pas mus dirbo 275 kaliniai, o apmokėme net 350. Darbuotojai keičiasi, kiti išeina į laisvę. Įmonei tai ne į naudą”, – apgailestavo vadovas.
Paklausiausios prekės, anot K. Valentos, yra įvairūs liejiniai, vyriai langams bei durims ir kita baldinė furnitūra.
Produkcija parduodama visuose didžiuosiuose prekybos centruose bei eksportuojama į Latviją, Estiją, Rusiją. 3-4 proc. gaminių įmonė eksportuoja tiesiogiai, dar 8,5 proc. – per prekybos atstovus.
„Pasigirti lyg ir nėra kuo, tačiau praėjusiais metais nuostolių nepatyrėme. Šioms įmonėms sunku: darbuotojai jauni, nieko nematę, neturintys darbo įgūdžių, mažaraščiai”, – sakė K. Valenta.
Noru dirbti nesiskundžia
Valstybės įmonėje prie Alytaus pataisos namų šiuo metu dirba 207 kaliniai. Anot įmonės direktoriaus Egidijaus Kumpikevičiaus, dirbti kaliniai siūlosi patys. O atrankos kriterijai – turima specialybė bei bausmės atlikimo trukmė.
„Kalinių noras dirbti tikrai nėra problema. Nors iš aštuonių valandų realiai jie dirba penkias su puse”, – sakė vadovas.
E. Kumpikevičius įvardino tris pagrindines gamybos kryptis. Čia gaminamos sezoninės prekės – šašlykinės, iešmai, rogutės. Šių prekių galima rasti visuose prekybos centruose.
Antra kryptis – virtuvės bei biuro baldai. O seniausiai, nuo 1957 metų, įmonėje gaminama elektros instaliacija.
Vadovas pasidžiaugė, kad šiais metais įmonė dirba pelningai, nors praėjusiais patyrė nuostolių.
„Nereikia pamiršti, kad kalintys žmonės – taip pat visuomenės dalis. Mūsų tikslas – paruošti juos darbui laisvėje. Tačiau mums reikalinga finansinė parama”, – aiškino E. Kumpikevičius.
Motyvacija – atlyginimas
Valstybės įmonėje prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų dirbantys kaliniai gali uždirbti 150-200 litų. Pasak įmonės raštinės vedėjos Jolantos Launikonienės, nuteistieji patys rodo iniciatyvą įsidarbinti.
„Atlyginimas – svarbiausia motyvacija. Tokiu būdu jie gali uždirbti pinigų žalai atlyginti. Be to, turi veiklos. O gal kažkam ir įdomu”, – sakė pašnekovė.
Įmonė gamina įvairius metalo bei medienos gaminius. Lietuvoje daugiausiai parduodama mokyklinių bei biuro baldų, metalinių persirengimo spintelių. Į Vokietiją bei Olandiją eksportuojami lauko baldai bei inkilai.
Anot pašnekovės, įmonė, turinti apie 250 darbuotojų, kol kas dirba pelningai.