Lyg ir artėja kalendorinės žiemos pabaiga, tačiau slogos, kosulio ir kitokių infekcijų metas, deja, dar nesibaigia. Tikimės, kad mūsų patarimai visvien nebus veltui.
Išmintingi žmonės sako, kad „paprasčiau nesusirgti, nei ligą gydyti”. Pirmieji pagalbininkai peršalus ir pakilus temperatūrai turėtų būti ne aspirinas ar stiprių antibiotikų piliulė. Specialiojoje medicinėje literatūroje beveik vieningai teigiama, kad antibiotikų paskutiniu metu skiriama per dažnai ir neatsakingai. Ypač – kvėpavimo takų ligų gydymui. Apie 90 proc. visų kvėpavimo takų infekcijų sukelia virusai, kurių antibiotikai visai neveikia. Tačiau labai dažnai kvėpavimo takų ligomis sergančiam pacientui antibiotikų vis dėlto skiriama.
Prisimindami savo senolių išmintį, siūlome keletą patikimų būdų nuo „žieminių” ligų. Pavasario neperšalę sulauksite, jeigu kasdien:
suvalgysite bent po skiltelę česnako;
išgersite po puodelį (o geriau du) vitamingos erškėtrožių arbatos su medumi;
drauge su kitomis daržovėmis suvalgysite po galvutę žalio svogūno;
išgersite stiklinę šviežių morkų, obuolių, apelsinų, mandarinų sulčių;
suvalgysite didelę porciją šviežių daržovių ar vaisių salotų.
Jei jaučiate, kad ką tik peršalote – skubiai kaitinkite karštame vandenyje kojas ir rankas. Išsivirkite vaistažolių arbatos ir prieš miegą išgerkite su šaukštu degtinės ar nedidele taurele konjako.
Avietės. Aviečių ūglių, lapų ar uogų arbatomis temperatūrą malšina viso pasaulio gydytojai. Ši vaistažolė labai vertinama Tibete. Tenykščiai gydytojai aviečių arbatomis gydo ir įvairias nervų ligas, bendrą organizmo išsekimą. Žiupsnelį aviečių (būtinai laukinių) lapų, smulkiai sulaužytą ūglį (jų nusilaužti galima ir žiemą) arba du šaukštelius uogienės užpilkite stikline verdančio vandens ir palaikius 15 min., kol pravės (ūglius dar 5 min. pavirkite), išgerkite. Pasaldinti geriausia medumi. Tokia arbata tinka ne tik peršalus, bet ir „rimtai” susirgus gripu, bronchitu ar net plaučių uždegimu.
Liepžiedžiai. Jų arbata nuo seno pripažintas vaistas temperatūrai malšinti, kosuliui, bronchitui gydyti. Liepos žiedų aktyvosios medžiagos varo prakaitą, šlapimą, be to, švelniai ramina nervų sistemą, mažina kraujo krešumą. Iš liepžiedžių pagamintos arbatos naikina mikrobus, gydo uždegimus.
Gydome kosulį. Alavijo (Alijošiaus) sultys su medumi. Daugelį palangių puošiantis alijošius – labai vertingas vaistinis augalas. Mokslininkai nustatė, kad tamsioje vietoje laikomo alijošiaus lapuose gaminasi biogeniniai stimuliatoriai, t.y. medžiagos, aktyvinančios gyvybinius organizmo procesus. Jos gerina medžiagų apykaitą, slopina uždegimus, didina kūno atsparumą ligoms, gydo žaizdas bei nudegimus. Kosuliui palengvinti alijošius ruošiamas taip. Nuo 5-6 šakučių nulupama žievė ir į stiklinę išgremžiamas sultingas minkštimas. Tyrelė užpilama 4 šaukštais medaus, išmaišoma ir dieną laikoma tamsiai (tik ne šaldytuve). Geriama po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną. Labai veiksminga priemonė nuo stipraus kosulio, dusulio, „sunkios” krūtinės.
Česnako užpilas. Kaip daržovė ir vaistinis augalas, česnakas buvo žinomas visame senovės pasaulyje. Jis minimas Biblijoje, indų šventraščiuose, senovės romėnų medicininėje literatūroje. Garsusis arabų gydytojas Ibn Sina (Avicena) siūlė valgyti česnaką profilaktiškai nuo visų ligų. Česnakas veikia antibakteriškai, tinka nuo grybelinių ligų, reumato. Jame itin daug fitonicidų, „užmušančių” infekcijas sukeliančias bakterijas. Pasigaminkite iš česnako užpilą, kuris ne tik gydys kosulį, bet ir bus puikus „antibiotikas” nuo visų peršalimo ligų. 5 skilteles česnako smulkiai supjaustykite ir užpilkite 100 g degtinės. Savaitę palaikykite tamsiai ir šiltai. Gerkite po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną.