Šeštadienį Jungtinių Tautų (J.T.) tribunolas patvirtino, kad mirė buvęs Jugoslavijos prezidentas Slobodonas Miloševičius.
Buvusio prezidento bendražygiai kaltina tribunolą paskatinus S. Miloševičiaus mirtį, o Kroatija pareiškė apgailestaujanti, kad kaltinamasis mirė nesulaukęs nuosprendžio.
Vos prieš kelis mėnesius buvo tikimasi, kad netrukus baigsis S. Miloševičiaus byla dėl vykdyto genocido ir karo nusikaltimų 90-taisiais.
Tribunolas pranešė, kad sargybiniai rado buvusį prezidentą be gyvybės ženklų ir nedelsiant informavo kitus pareigūnus bei susisiekė su medicinos darbuotoju. Šis ir konstatavo Slobodono Miloševičiaus mirtį.
Buvo pradėtos tirti mirties aplinkybės. Informuoti mirusiojo artimieji. Tribunolas pranešime teigė, kad nėra jokių galimo nusižudymo žymių. Manoma, kad S. Miloševičius mirė natūralia mirtimi.
64 metų buvęs prezidentą kankino per didelis kraujospūdis ir širdies sutrikimai. Dėl prastos sveikatos ne kartą buvo nutrauktas teismo procesas, nes kaltinamasis negalėdavo dalyvauti posėdžiuose. S. Miloševičius jau kelerius metus yra teisiamas Hagos teisme dėl vykdyto genocido ir kitų savo nusikaltimų, padarytų skylant Jugoslavijos valstybei 1990 taisiais.
S. Miloševičiaus socialistų partijos nariai sužinoję apie savo buvusio lyderio mirtį, teigė, kad tribunolas turės paaiškinti, kodėl mirė S. Miloševičius ir kodėl jam nebuvo leista gydytis Rusijoje.
Tribunolas praneša, kad kalėjime S. Miloševičių gydę medikai perspėjo, kad dėl hipertonijos gali būti pažeista jo širdis ir nervų sistema. Tačiau net žinodamas riziką, praėjusį mėnesį tribunolas atmetė jo prašymą gydytis Rusijoje, nes bylą buvo tikimasi greitai užbaigti ir buvo suabejota, ar S. Miloševičius suspėtų sugrįžti paskutiniam posėdžiui.
Slobodanas Miloševičius buvo nuverstas 2000 metais ir 2001 metų birželį perduotas Hagos tribunolui. Advokato išsilavinimą turintis S. Miloševičius pats gynė save teisme.
S.Miloševičiui pareikšti 66 kaltinimai genocidu, nusikaltimais žmoniškumui, karo nusikaltimais ir bei bendri kaltinimai, susiję su konfliktais Bosnijoje, Kroatijoje ir Kosove paskutinį XX amžiaus dešimtmetį. Tačiau jis pats savo kaltės nepripažino. Praėjusią savaitę JT tribunolo kalėjime nusižudė buvęs Kroatijos serbų sukilėlių lyderis Milanas Babičius, kuris liudijo prieš S.Miloševičių ir turėjo pasirodyti kito Kroatijos serbų lyderio teismo bylos svarstyme. S. Miloševičius buvo teisiamas dėl 66 nusikaltimų Bosnijoje, Kroatijoje ir Kosove.
Kroatijos komentarai apie S. Miloševičiaus mirtį buvo gana griežti: „Gaila, kad Miloševičius neišgyveno teismo ir nesulaukė pelnyto nuosprendžio”, – teigiama trumpame prezidento Stjepano Mesičiaus spaudos tarnybos išplatintame pareiškime. Žinią apie tai, kad Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunolo kalėjime Hagoje mirė S.Miloševičius, pranešė visos Kroatijos radijo ir televizijos laidos Tačiau paskelbti pareiškimus suskubo vos keli aukšti pareigūnai. „Daugiau mes nieko nesakysime. Nenorime suteikti jam (Miloševičiui) pernelyg daug erdvės ir garbės”, – naujienų agentūrai „Reuters” tvirtino prezidentūrai artimas šaltinis. Kroatijoje S.Miloševičius laikomas pagrindiniu nusikaltėliu, prisidėjusiu prie kruvino Zagrebo ir maištingos serbų mažumos karo, kuris kilo 1991 metais kroatams paskelbus nepriklausomybę. Kare Kroatijos serbus palaikė ir apginklavo Belgradas. Karas pareikalavo 20 tūkst. gyvybių, keli šimtai tūkstančių žmonių pabėgo iš šalies.