Birželio pabaigoje – liepos pradžioje Kuršių mariose bei Nemune pasirodys senovinio vikingų laivo kopija „Svarog”, su kuria tarptautinė lenkų, rusų, lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių įgula beveik mėnesį keliaus senuoju gintaro keliu, kadaise jungusiu Pabaltijo kraštus su Kijevo Rusia ir Bizantija.
Mokslinėje-tiriamojoje ekspedicijoje Lietuvai atstovaus Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto darbuotojas, istorijos studijų doktorantas Klaidas Perminas.
Kaip jūs atsidūrėte laivo „Svarog” įguloje?
Penktą panašaus pobūdžio ekspediciją organizuojantis Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Archeologijos instituto Valstybinis povandeninio paveldo departamentas jau anksčiau palaikė ryšius su Klaipėdos universiteto dėstytojais. Kadangi šiemet laivas pirmą kartą plauks per Lietuvos vandenis, ekspedicijos organizatoriai pageidavo įtraukti ir lietuvius. KU Istorijos katedros vadovas V. Vareikis pasiūlė mano kandidatūrą, kadangi mano domėjimosi sritys yra laivybos istorija ir povandeninė archeologija.
Papasakokite plačiau apie šią ekspediciją, jos tikslus.
Tai istorinė ekspedicija senuoju prekybos keliu. Kaip žinoma, prekyba didžiosiomis upėmis Nemunu, Dauguva, Vysla vyko žalvario amžiuje. Ši ekspedicija atspindi IX amžiaus po Kr. laikus. Tada vienas pagrindinių prekybos maršrutų, vadinamasis gintaro kelias, upėmis jungė Baltijos jūros šalis su Juodosios jūros kraštais. Tiesa, prekiaujama buvo ne vien gintaru, bet ir visokiais kitokiais daiktais – kailiu, vašku, druska. Kelias nebuvo vienintelis, turėjo keletą atšakų.
Pirmas maršruto „Gintaro kelias” etapas (Kijevas-Varšuva-Gdanskas) įvyko pernai. Jo dalyviai plaukė Dnepru-Pripete-Dnepro/Bugo kanalu-Vakarų Bugu-Vysla. Šiemetinė ekspedicija – antrasis etapas. Dabar laivas plauks atvirkštine tvarka, užkabindamas ir Lietuvos teritoriją.
Laivas „Svarog” savo kelią pradės Gdanske. Vysla įplauksime į Aistmares, pro Kaliningradą Priegliumi, Deimena pasieksime Kuršių marias. Lietuvoje, Baltarusijoje plauksime Nemunu. Iš Gardino į Brestą laivas bus pervežtas sausuma. Tada Pripetės upe plauksime iki Dnepro. Šalia Kijevo yra didžiulis tvenkinys Vodochraniliščia, juo įplauksime į Kijevą. Ten laivas bus prišvartuotas iki kitos ekspedicijos.
Ekspedicijos tikslas – praeities įvykių modeliavimas, žiūrėsime, ar įmanoma nuplaukti tam tikrą atstumą iš anksto apskaičiavus laiką, greitį ir kt. Be to, tai – naujų galimybių turizmo vystymui paieška, bendradarbiavimas tarp Ukrainos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Lietuvos…
…ir atrakcija sausumos gyventojams, matysiantiems vikingų laivą. Kur ir kada „Svarog” pasirodys Lietuvos vandenyse, kada bus galima pabendrauti su jo įgula?
Lietuvoje laivas pasirodys birželio 30 d., liepos 1 d. Kuršių mariose, įplauks į Nemuną, stabtelės Rusnėje, liepos 2 d. plauks tarp Rusnės ir Panemunės, liepos 3 d. pasieks Gelgaudiškį, 4 d. – Kauną. Liepos 5 d. Kaune laivo įgula dalyvaus kultūriniuose renginiuose, vėliau laivas plauks Nemunu pro Prienus, Alytų, Merkinę, Druskininkus į Baltarusiją. Visuose čia paminėtuose miesteliuose laivas sustos nakvynei ar poilsio.
Papasakokite daugiau apie patį laivą. Kodėl ukrainiečiai pastatė vikingų laivą?
IX a. vikingų laivai buvo labai paplitę. Pagal turimus istorinius, archeologinius duomenis senovės slavai buvo pasiskolinę tokių laivų statymo tradiciją iš vikingų.
Vikingų laivas – gana nemažas. Jo įgula – nuo 15 iki kelių dešimčių vyrų. Būdavo skirtingų tipų tų laivelių, tačiau pagrindiniai jų požymiai, jog tai irkliniai laivai su viena bure, papuošti drakonų, gyvačių galvų skulptūromis.
Ekspedicinis laivas „Svarog” buvo pastatytas Černigovo laivų statykloje. Šis laivas – VIII-XII a. vikingų laivų kopija, pagaminta pagal archeologinius laivų radinius Skandinavijoje ir Novgorode. Laivo ilgis – 12,5 m, plotis – 3,2 m, bortų aukštis – 1,3 m, irklų skaičius – 10, vandens talpa – 5 t, buringumas – 35 kv. metrai. Nors laivas sveria 3,5 t, jo grimzlė – tik 50 cm.
Laivas yra įtrauktas į jūrinį Ukrainos registrą, turi visus dokumentus, būtinus plaukiojimui jūromis ir vidaus vandenyse, tiek Ukrainoje, tiek kitose šalyse. Ekspedicijos vadovas turi kapitono diplomą. Ekipažas ekspedicijų metu šiek tiek keičiasi, tačiau pagrindinė sudėtis – nuolatinė. Tarp ekipažo narių yra įvairių sričių atstovų – alpinistų, narų, parašiutininkų ir, žinoma, mokslininkų.
Nejaugi tokiose ekspedicijose reikalinga parašiutininkų ir alpinistų pagalba? Kokie sunkumai iškyla keliaujant istoriniu laivu?
Parašiutininkai ir alpinistai dalyvauja ne todėl, kad būtų reikalingi jų profesiniai įgūdžiai. Laivo įgula – žmonės entuziastai.
O sunkumai kyla todėl, kad upės nuolat keičiasi. Neretai žemėlapiuose pateikiami duomenys neatitinka realybės.
Iš ankstesnių savo ekspedicijų patirties galiu pasakyti, kad kartais, nuslūgus upės vandeniui, tenka ir vilkti laivą.
Rusijoje yra iškilę biurokratinių problemų dėl to, kad istorinis laivas neatitiko dabartinių laivų klasifikacijos. Dabar ekspedicija yra valstybinio masto, tad tokių nesusipratimų neturėtų iškilti.
Jums teko dalyvauti panašaus pobūdžio ekspedicijoje su mūsų laivu kurėnu. Kuo ši ekspedicija bus kitokia?
Pirmiausia kurėnas yra ne upių laivas, o marių. Dydis abiejų laivų panašus. Kurėnu man teko plaukti Nemunu nuo Kauno marių iki Kuršių marių. Dabar plauksime priešinga kryptimi – prieš srovę. Tai – sunkesnis išmėginimas.
Kaip ruošiatės šiai ekspedicijai? Ko labiausiai reikia – žinių, fizinio pasirengimo, specialios įrangos?
Ypatingo pasiruošimo nereikia. Pageidautinas fizinis pasirengimas, nes juk reikės daug irkluoti. Žiūrėsim, ar užteks košės.
Dalyvaujate ir povandeninėse ekspedicijose. Ką veikiate šiuo metu?
Kaip asistentas dalyvauju povandeninėse ekspedicijose Plateliuose ir Baltijos jūroje, kurias organizuoja Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus. Ieškome ir tiriame tokius nuskendusius objektus kaip laivai, gyvenvietės, tiltai.
Dabar yra iškylų pauzė, nes atlieku popierinius darbus ir renku medžiagą savo disertacijai. Domiuosi XVI-XIX a. luotais – skobtinėmis valtimis.
Kuo luotai tokie ypatingi, kad jiems skiriate savo disertaciją?
Mano disertacija bus ne tik apie luotus, bet ir apie valtis, burlaivius bei kitas medines plaukiojimo priemones. Luotai nebuvo unikalūs, tik mūsų kraštui būdingi laivai, juos naudojo ir kaimynai, tačiau Lietuvoje ši tema dar netyrinėta.
Kokie jūsų mokslinio darbo atradimai?
Darbą tik pradėjau, tačiau jau atradau, kad kai kurių regionų Šiaulių, Telšių luotai turi panašumų, o Nemuno kitokie, specifiniai. Antroje vasaros pusėje ketinu nuvykti į ežeringąjį Rytų Lietuvos kraštą ir patyrinėti ten rastus luotus. Kai susirinksiu medžiagą, pradėsiu lyginti, tada matysim, kokios bus išvados.
Beje, Platelių ežere buvo rasta XVI a. nuskendusių luotų. Rugpjūčio mėnesį planuojame tokį projektą, padaryti dviejų senovinių luotų kopijas, parodyti jas žmonėms. Lyginant su valtimis, luotai yra ne tokie stabilūs, tad pasiplaukiojimas jais turėtų patikti ekstremalių pojūčių mėgėjams.
Kas jus paskatino domėtis povandeniniu pasauliu, istoriniais laivais?
Galiu labai konkrečiai atsakyti. Šiais dalykais mane sudomino Česlovo Kudabos knyga „Geografinės kelionės ir atradimai” ir per televiziją rodyta dokumentinių filmų serija apie povandenininką, akvalango atradėją Žaką Ivą Kusto.
Jurga Petronytė
„Vakarų ekspresas”
nieko as cia neskaiciau… 😀 😛