Nukovus A.Maschadovą, padėtis Čečėnijoje nepagerėjo
Tarptautinė žiniasklaida paskyrė nemažai dėmesio pirmosioms metinėms, kai žuvo Čečėnijos prezidentas Aslanas Maschadovas. Kremliaus viltys, kad lyderį sunaikinus pasipriešinimas užges, nepasitvirtino.
Tapo faktiniu valdovu
Turėdamas nuosaikaus politiko reputaciją, A.Maschadovas daugumai Vakaruose atrodė figūra, pajėgia taikiai sureguliuoti kruviną konfliktą, kurio aukomis tapo dešimtys tūkstančių žmonių.
Į A.Maschadovo postą paskyrus radikalių pažiūrų Abdul Chalimą Sadulajevą, dauguma analitikų sakė, kad Kremliui bus daug lengviau teisinti savo veiksmus Šiaurės Kaukaze, pažymi britų BBC, kartu iškeldama klausimą: „Ar tokie lūkesčiai pasitvirtino?”
Per metus, prabėgusius nuo A.Maschadovo žūties, Čečėnijoje nebuvo didelio masto susirėmimų tarp kovotojų ir Rusijos pajėgų, taip pat nebuvo įvykdyta didelio masto išpuolių, kaip tai atsitiko 2004 metų gegužės 9-ąją Grozno stadione, kur žuvo Maskvai lojalus prezidentas Achmadas Kadyrovas.
Jo sūnus Ramzanas šiomis dienomis dar labiau sustiprino savo valdžią tapęs vyriausybės vadovu. Daug kas jį vadina faktiniu autonominės respublikos valdovu, pelniusiu Kremliaus palankumą.
Žudynės ir grobimai tęsiasi
BBC pažymi, jog grėsminga situacija Dagestane įvykius Čečėnijoje nustūmė į antrą planą, bet žmogaus teisių gynėjų organizacijos iš šios respublikos nuolat gauna žinių apie tai, kad žudynės ir žmonių grobimas nesiliauja, o milicija ir Rusijos armija su vietos gyventojais neretai elgiasi labai žiauriai.
Tai buvo priversta konstatuoti ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių vyriausioji komisarė Luiza Arbur, kai šiomis dienomis lankėsi Čečėnijoje. „Didžiausią nerimą kelia du reiškiniai: kankinimai siekiant iš pasipriešinimo dalyvių išgauti prisipažinimą dalyvavus pogrindžio kovoje, taip pat terorizavimas tų, kurie rašo skundus prieš vietos valdininkus”, – Maskvoje įvykusioje spaudos konferencijoje sakė vyriausioji komisarė.
Nevyriausybinės organizacijos „Memorialas” duomenimis, vien nuo šių metų pradžios Čečėnijoje buvo nužudyti 25, o pagrobti 28 gyventojai. Organizacijos aktyvistai sako, kad jie turi galimybę rinkti informaciją apie tokius nusikaltimus tik trečdalyje respublikos teritorijos.
Dalį tų žmonių už kolaboravimą su promaskvietiška valdžia sušaudė pasipriešinimo kovotojai, kitą dalį – R.Kadyrovui pavaldi jo „gvardija”. Visa tai liudija, kad po A.Maschadovo nužudymo taika į Čečėniją neatėjo.
Nauja korta
Maskva maištingoje respublikoje dabar vis plačiau naudoja naują kortą – pasipriešinimą nutraukusius kovotojus. Tarp jų labiausiai žinomas buvęs gynybos ministras sukilėlių vyriausybėje Mahometas Chambijevas. Jis įstojo į Rusijos dešiniųjų jėgų sąjungą ir kaip šios partijos narys buvo išrinktas į Čečėnijos parlamentą.
Ar vis tebėra aktualus derybų su sukilėliais klausimas? Karnegio fondo Maskvos filialo analitikas Aleksejus Malašenka teigia, kad šis klausimas nėra aktualus ir dėl paradoksalios priežasties. „Derybos su separatistais įvyko ir jos buvo labai sėkmingos. Kas dabar valdo Čečėniją? Buvę kovotojai, jų giminės ir vaikai”, – BBC sakė analitikas.
A.Kadyrovas buvo kovotojų dvasinis lyderis, vėliau perėjęs į Maskvos pusę. Jo pavyzdžiu pasekė nemažai kitų sukilėlių, įskaitant ir minėtą M.Chambijevą. A.Malašenka teigia, kad buvusių kovotojų perėjimas į federalinės valdžios pusę labai padeda Kremliui tarptautinėje arenoje. „Maskva visada gali šią kortą dėti ant stalo. Norėjot, kad vestume derybas su separatistais. Tai mes ne tik derėjomės, bet ir susitarėme”, – dėstė mintis analitikas.
Tačiau apie tikrąsias derybas kalbėti visiškai nerealu, nes A.Ch.Sadulajevas paskelbė, kad kuriamas „Kaukazo frontas” kovai su Rusija visame Šiaurės Kaukaze. Nesibaigiantys susirėmimai tarp sukilėlių ir milicijos bei federalinių pajėgų Dagestane ir kaimyninėse respublikose liudija, kad apie taiką ir ramybę regione kalbėti dar labai anksti.