Apynasris smulkiesiems verslininkams

Kauno „Urmo” bazės prekiautojai piktinasi padidėjusia patalpų nuomos kaina, o administracija nuolaidų nedaro

Akcinės bendrovės-prekybos bazės (AB-PS) „Urmas” patalpose prekybos vietas nuomojasi daugiau kaip tūkstantis prekiautojų – smulkiųjų verslininkų, individualių įmonių, bendrovių. Daugelis jų pasipiktino, kai nuo kovo 1 dienos buvo gerokai padidintas patalpų nuomos mokestis. Tiems, kurie nesutiko su administracija pasirašyti naujas nuomos sutartis, pareikalauta prekybos vietas palikti.

Peticija bendrovės vadovui

„Iki šiol už vieną kvadratinį patalpų metrą mokėjome po 101 litą (su pridėtinės vertės mokesčiu), o nuo kovo pirmosios reikalaujama mokėti net po 162 litus. Už 9 kvadratinių metrų plotą dabar mums teks mokėti po pusantro tūkstančio litų”, – pasakojo prekeivė Nijolė Šidlauskienė. Ši moteris – Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Kauno skyriaus pirmininkė, tad teigė galinti kalbėti visų smulkiųjų verslininkų vardu.

„Bijome, kad mūsų verslas gali sužlugti. Mat kiekvieną mėnesį, be to, dar mokame po 84 litus už verslo liudijimus, beveik po du šimtus litų „Urmui” už komunalinius patarnavimus – elektrą, šildymą, apsaugą, patalpų valymą, dar maždaug po šimtą litų – „Sodrai”, – vardijo N.Šidlauskienė. Prekeivė Stanislava Skučienė teigė, kad, atsidarius dideliems prekybos centrams, pastaruoju metu bazėje labai sumažėjo pirkėjų, prekių parduodama gerokai mažiau, jau dabar sunku per mėnesį surinkti nuomos mokestį. Tad jį padidinus pajamos bus minimalios. Prekiautojai baiminasi, kad nepasirašydami naujų sutarčių jie bus iš „Urmo” bazės išvaryti.

„Nors dirbam be poilsio dienų, numatytos didelės baudos už tai, kad nors ir trumpam paliksime darbo vietas, – sakė Edmundas Žebrauskas. – Su tuo niekaip negalime sutikti”. Daugiausia nepatenkintųjų nauju administracijos reikalavimu – dešimtajame „Urmo” sandėlyje. Net 89 jame prekiaujantys smulkūs verslininkai raštu kreipėsi į AB-PB „Urmas” direktorių, prašydami nedidinti nuomos mokesčio. Jie taip pat piktinosi, kad už darbo valandų turgavietėje nesilaikymą numatytos per daug griežtos sankcijos.

Grasina prekes išmesti

Nemažai trečiojo ir ketvirtojo sandėlių prekeivių taip pat teigė nesutinkantys pasirašyti tokias sutartis. „Norime užsidirbti normalų atlyginimą, mokėti mokesčių neatsisakome, bet lazda neturi būti perlenkta”, – sakė pavardės nenorėjusi pasakyti moteris. Ne vienas prekeivis teigė prieš pradėdamas dirbti bazės administracijai mokėjęs nemažą „stojamąjį” mokestį, kuris, jų teigimu, siekęs po kelis tūkstančius, ypač, jei norėta pasirinkti geresnę prekybos vietą. Beje, nuo kovo 1 dienos įsigaliojusioje naujoje sutartyje tarp prekiautojų ir „Urmo”administracijos vienkartinis mokestis už prekybos vietą taip pat įvardijamas. Tik jo suma nenurodoma.

Smulkieji verslininkai piktinosi, kad apie naujas nuomos sąlygas jie buvo informuoti nesilaikant sutarties reikalavimų: tai reikėtų padaryti prieš 7 dienas, o jiems buvo pasakyta tik prieš dieną.

AB-PB „Urmas” direktorius Giedrius Visockis „Kauno dienai” patvirtino, kad įspėjimo lapelius jis įteikė 110-čiai sutarties nesutikusių pasirašyti prekiautojų. Iš nuomininkų reikalauta per 1 dieną pasibaigus ankstesnei sutarčiai grąžinti prekybos vietą. Priešingu atveju žadama prekes išmesti, be to, sumokėti baudą už laiku neperduotą prekybos vietą. Dalis nuomininkų, direktoriaus teigimu, persigalvojo ir su sutarties sąlygomis sutiko.

„Prekiautojų valia pasirinkti, kur jiems prekiauti. Kaune yra turgaviečių, kuriose už nuomą jie gali mokėti pigiau, – sakė pašnekovas. – Bet pas mus daugiau paslaugų: apsauga, apšvietimas, patalpos valomos, šiltos. Visa tai kainuoja”.

Gariūnuose pigiau nei Kaune

„Urmo” direktoriaus teigimu, daugiau už patalpų nuomą prašoma mokėti todėl, kad šiemet gerokai pabrango žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiai, taip pat padidėjo dujų kainos. Tad bendrovės išlaidos esą yra gerokai didesnės. AB-PB „Urmas” iš viso sutartis sudaręs su 1200 nuomotojų – smulkiaisiais verslininkais, individualiomis įmonėmis, bendrovėmis. „Mes nenorime, kad jie reguliuotų mūsų verslą. Nuolaidoms yra ribos. Pas mus galioja rinkos dėsniai, kurių siūlome laikytis. Kam tinka mūsų sąlygos, tegul darbuojasi, kiti prievarta nelaikomi. Be to, nustatytų darbo valandų pažeidinėti tikrai neleisime, čia ne turgavietė”, – sakė G.Visockis.

Direktorius teigė, kad norinčiųjų išsinuomoti „Urme” prekybos vietas yra daug, tad nesutinkantieji pratęsti sutarties sąlygas administracijos nebaugina. G.Visockis paneigė faktą, kad už prekybos vietą mokamos nemažos vienkartinės įmokos. „Tokių kalbų esu girdėjęs, tačiau nė vieno vadybininko, skirstančio prekybos vietas, už rankos nesu nutvėręs”, – teigė pašnekovas.

G.Visockis pripažino, kad, pavyzdžiui, Laisvės alėjoje išsinuomoti prekybos vietas pigiau nei „Urme”.

Pasak Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir pramonininkų asociacijos valdybos nario, Gariūnų turgavietės vedėjo Arūno Dirvinsko, toks nuomos mokesčio padidinimas „Urme” ekonomiškai nepagrįstas. „Lietuvoje nė vienoje prekyvietėje tokių kainų nėra, taip galima sužlugdyti smulkųjį verslą”, – įsitikinęs pašnekovas. Jo teigimu, Gariūnų turgavietėje patalpų nuoma, priklausomai nuo ploto, per mėnesį kainuoja nuo 500 iki 700 litų (su PVM). Tai – kartu ir mokestis už elektrą, teritorijos apsaugą bei tvarkymą, radijo ryšį. Vakar Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovai buvo susitikę su AB-PB „Urmas” administracijos vadovais. Pašnekovai vieni kitiems išsakė savo argumentus, tačiau susitarti dėl abiejoms pusėms priimtinų patalpų nuomos sąlygų „Urme” kol kas nepavyko.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.