Vaizduotėje – baisiau nei realybėje

Į redakciją paskambinusi ponia Audronė sakė jaučianti didelį nerimą dėl nuolat skelbiamos kraupios informacijos apie paukščių gripo grėsmę.

„Gyvenu nuosavame name, laikau katę, kurią su dukrele be galo mylime. Katė įpratusi eiti į lauką, ir nulaikyti ją ilgą laiką namuose tiesiog neįmanoma. Negaliu rizikuoti vaiko sveikata, tad ketinu gyvūną atiduoti į globos namus. Tačiau dukrelė, išgirdusi šią žinią, verkia, nebemiega naktimis…” – guodėsi mūsų skaitytoja.

Kita vertus, poniai Audronei kyla abejonių, ar išties toji paukščių gripo grėsmė yra tokia didelė, kokia skelbiama. „Galbūt žiniasklaida mėgaujasi sensacijomis, kraupiomis žiniomis? O gal kažkas taip įgyvendina savo komercinius planus? Nebežinau nė kuo tikėti…” – sakė moteris.

Informacija apie paukščių gripo grėsmę išties gąsdinanti. Tikėti ja ar ne – kiekvieno žmogaus pasirinkimas ir atsakomybė. Juo labiau kad specialistai neragina naikinti kačių, netgi nedraudžia jų išleisti į lauką – jie tik rekomenduoja to nedaryti.

Neišleisti kačių į lauką, jas paskiepyti nuo užkrečiamųjų ligų rekomenduoja ir globos namų „Nuaras” administratorė Irina Lebedeva. „Vakarų ekspresui” ji patvirtino, globos namai šiuo metu sulaukia labai daug skambučių iš gyventojų, informuojančių apie valkataujančias kates. „Naminių kačių pas mus masiškai dar neveža, tačiau vienas kitas toks atvejis jau pasitaiko. Žmonės atsikrato mylimų gyvūnų, nes bijo paukščių gripo”, – sakė administratorė.

Ar gali gąsdinimai paukščių gripu padaryti daugiau žalos, negu pats paukščių gripas, paklausėme psichologę psichoterapeutę Ritą Zykienę.

2005-ųjų pabaigoje didžiulėje maldininkų procesijoje kilo sąmyšis dėl neteisingo gando apie savižudžius su bombomis. Suskaičiavus aukas, konstatuota, kad sąmyšio metu žuvo daugiau žmonių, negu būtų žuvę sprogus savižudžio bombai.

Tačiau ieškodami atsakymo į jūsų pateiktą klausimą, negalime laukti, stebėti, eksperimentuoti, o paskui skaičiuoti, lyginti aukas ir nuostolius. Informacija apie grėsmę turi būti pateikta, slėpti nuo žmonių šito negalima.

Tačiau grėsminga informacija jautriems žmonėms gali sukelti paniką, pakenkti jo sveikatai, paskatinti jį elgtis neadekvačiai…

Taip, kai trūksta konkrečios realios informacijos, jautresnės psichikos žmonės trūkstamą informaciją yra linkę susikurti savo vaizduotėje. O vaizduotėje paprastai susikuriami blogesni vaizdai, negu yra realybėje. Išties gali padidėti nerimas, o kartais ir prasidėti panikos priepuoliai.

Ką daryti, kad taip neatsitiktų?

Kad taip neatsitiktų, geriausia būtų, kad prie bet kurios pateikiamos gąsdinančios informacijos apie paukščių gripą šalia būtų pateikiama ir informacija apie įmanomą profilaktiką, simptomus, apie veiksmų planą, ką daryti tokiu atveju, kur kreiptis, kas gali padėti. Pakankamas aiškios informacijos turėjimas mažina patologinį nerimą ir destruktyvaus elgesio tikimybę.

Sakykime, žmogus nebeužmiega naktimis: jis išgąsdintas to paukščių gripo, bijo dėl savo vaikų, dėl savęs… Ką jam daryti?

Reikia pasikalbėti apie savo išgyvenimus su kitais žmonėmis. Prasitarus apie savo baimes, dažnai paaiškėja, kad ta pati problema kamuoja ir kitus. Iškelti problemą viešai arba pirmajam – tai yra vienas iš lyderio (vadovaujančio, turinčio autoritetą, drąsaus žmogaus) bruožų, todėl jeigu yra kokių nors neaiškumų, nereikia jų nutylėti, vaizduotėje save gąsdinti bei laukti baisių įvykių. Problemos įvardijimas yra pirmasis žingsnis pradedant ją spręsti.