Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl nepakankamo fizinio aktyvumo kasmet miršta apie 2 milijonus planetos gyventojų. Fizinio aktyvumo stoka nulemia apie 10-16% krūties, storosios žarnos vėžio bei necukrinio diabeto, ir apie 22 % išeminės širdies ligos atvejų. Siekiant sumažinti visų šių ypač paplitusių ligų riziką, būtina kasdien mažiausiai 30 minučių užsiimti vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo veikla. Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas apibrėžiamas kaip veikla, kurios metu parausta veidas, padažnėja kvėpavimas.
Lietuvos kūno kultūros asociacijos 2005 m. atlikto Lietuvos moksleivių fizinio aktyvumo tyrimo duomenimis, 85,8 % Lietuvos mokinių yra nepakankamai fiziškai aktyvūs. Vilniaus mieste sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas būdingas tik 9,9 % mergaičių ir 22,4 % berniukų.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2005 m. lapkričio – gruodžio mėn. atliko tyrimą, siekdamas išaiškinti fizinio pasyvumo priežastis tarp Vilniaus miesto moksleivių.
Tyrimas parodė, kad mokykla ir kūno kultūros pamokos yra svarbiausia vaikų fizinį aktyvumą palaikanti ir ugdanti institucija, bet ši veikla vykdoma nepakankamai. Daugumai (60%) moksleivių mokykla ir kūno kultūros pamokos yra vienintelė vieta, kur jie užsiima fiziškai aktyvia veikla, nes tik 40 % moksleivių papildomai lanko sportinius būrelius. Tik 0,3% mokyklų vykdo privalomą reikalavimą organizuoti 3 kūno kultūros pamokas per savaitę, 95% mokyklų organizuoja 2 ir 4,7% – 1 kūno kultūros pamoką per savaitę. Beveik pusė (44 %) vaikų stengiasi išvengti dalyvavimo kūno kultūros pamokose. Mokiniai vengia kūno kultūros pamokų dėl nepakankamos motyvacijos būti fiziškai aktyviais bei blogos mokyklų sportinės bazės būklės. Daugumoje mokyklų (73,1 %) sporto salių būklė bloga ar patenkinama. Dažniausiai nustatyti pažeidimai: nesaugi grindų danga, nesandari stogo danga, nepakankamas apšvietimas, nesandarūs langai.19% mokyklų neturi sporto aikštynų ar jie ne visiškai įrengti. 68 % sporto aikštynų danga buvo nesaugi (aikštelė, bėgimo takai dengti asfaltu, danga sutrūkinėjusi). Beveik trečdalis (26,9 %) mokyklų sporto salių perpildytos, 7,7 % mokyklų neturėjo persirengimo kambarių, 62,5 % mokyklų mokiniai neturėjo galimybės nusiprausti. Kūno kultūros pamokose dažniausiai (78 %) užsiimama kolektyviniais žaidimais, dėl to nepakankamai tobulinamos moksleivių organizmo fizinės bei fiziologinės funkcijos bei patiriama daug traumų. 49 % visų traumų sportuojant patirta mokyklose, 27 % jų sudaro sunkios traumos (išnirimai ir lūžimai). Pusė traumas patyrusių mokinių dėl to turėjo praleisti pamokas. Kūno kultūros mokytojai per mažai kalba apie fizinio aktyvumo svarbą ir neskatina motyvacijos užsiimti fiziškai aktyvia veikla. Tik nedaugelis mokinių prisimena kūno kultūros mokytoją pasakojus apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai, dar mažiau apie pratimų poveikį sveikatai, apie saugų elgesį sportuojant.
Todėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai siūlo didinti moksleivių motyvaciją, aiškinant fizinio aktyvumo naudą sveikatai. Pirmiausia būtina organizuoti privalomas 3 kūno kultūros pamokas per savaitę, tobulinti sportinę bazę: renovuoti sporto sales, prie mokyklų sudaryti sąlygas sportuoti ne tik moksleiviams, bet ir bendruomenei. Prie mokyklų patartina įrengti aikšteles dviračių parkavimui, sudaryti sąlygas sportuoti vietos bendruomenei.
Specialistai rekomenduoja miestų architektams įrengti kuo daugiau aktyvaus poilsio aikštynų, prieinamų ne tik vaikams, bet ir įvairioms socialinėms gyventojų grupėms.
Kategorijos
- Aplinkosauga
- Augintiniai
- Ekonomika
- Informacinės technologijos
- Interjeras
- Įvairenybės
- Justicija
- Kinas
- Kultūra
- Laisvalaikis
- Lietuvoje
- Medicina
- Mityba
- Mokslas
- Moterims
- Nuomonė
- Pasaulyje
- Politika
- Psichologija
- Receptai
- Renginiai
- Šeima ir namai
- Specialistai konsultuoja
- Sportas
- Statyba
- Švietimas
- Transportas
- Vaikai
- Vyrams
- Žiniasklaida