Neteisėta stirnų medžiokle pagarsėjęs, bet postą tada išsaugojęs Valstybės turto fondo vadovas Povilas Milašauskas vėl klimpsta.
Valstybės saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius vakar „Lietuvos rytui” patvirtino, jog P.Milašauskas tikrai neturėjo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, nors privalėjo su ja susipažinti, priimdamas svarbius sprendimus.
Valstybės turto fondo direktorius tokį leidimą gavo tiktai 2004 metų balandį, jau po skandalingojo „Alitos” bendrovės privatizavimo, kurio aplinkybes dabar narplioja speciali Seimo komisija.
Šiai komisijai kilo klausimų, ar priimdamas sprendimus dėl alkoholio įmonės privatizavimo P.Milašauskas atsižvelgė į slaptas Valstybės saugumo departamento ir Policijos departamento pažymas, kadangi su jomis galėjo susipažinti tik specialius leidimus turintys asmenys.
Vakar išgirdęs „Lietuvos ryto” klausimą apie įslaptintą informaciją, P.Milašauskas į jį atsakyti nepanoro.
Sprendimus darė nežinodamas?
Seimo komisijai vadovaujantis Jonas Pinskus vakar „Lietuvos rytui” teigė, jog nėra aiškaus atsakymo, ar P.Milašauskas buvo susipažinęs su operatyvinių tarnybų surinkta informacija.
Seimo komisijos nariai dabar konstatuoja, esą privatizuojant „Alitą” P.Milašauskas neturėjo teisės susipažinti su įslaptinta informacija, todėl su ja nesusipažino ir priėmė sprendimus jos neturėdamas.
J.Pinskus nesiėmė vertinti, ar negalėdamas susipažinti su operatyvinių tarnybų pateikiamomis pažymomis P.Milašauskas galėjo priimti tinkamus sprendimus. Bet komisijos pirmininkas pripažino, jog tos pažymos buvo svarbios ir galėjo turėti lemiamos įtakos.
Susidarė kitokį įspūdį
Žinia, kad Valstybės turto fondo vadovas net pusantrų metų neturėjo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, buvo netikėta ir vakar komisijoje liudijusiam Seimo vadovui Artūrui Paulauskui.
Alkoholio privatizavimo aplinkybėmis prieš dvejus metus domėjęsis politikas komisijos nariams tvirtino, kad toks įtarimas bendraujant su P.Milašausku jam tuomet nebuvo kilęs.
Seimo vadovas komisijos nariams pareiškė susidaręs įspūdį, kad Valstybės turto fondo vadovas turėjo išsamią informaciją, taip pat ir tą, kuri buvo pateikiama specialiųjų tarnybų.
Suabejojo kompetencija
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Alvydas Sadeckas vakar irgi stebėjosi, kaip P.Milašauskas galėjo neturėti leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
Komiteto vadovo nuomone, tokiu atveju kyla abejonių dėl efektyvaus P.Milašausko vadovaujamos tarnybos darbo: „Jei vadovas neturėjo teisės gauti svarbios įslaptintos informacijos, kaip galima priimti objektyvius ir kompetentingus sprendimus?”
Parlamentarui taip pat neaišku, kodėl jokių veiksmų nesiėmė Vyriausybė, nes P.Milašauskas privalėjo pasirūpinti tokiu leidimu: „Galų gale ir Valstybės saugumo departamentas turėjo kelti šį klausimą. Tai – netvarka”.
Įžvelgia ir nusikaltimą
Buvusi Antikorupcijos komisijos, kuri 2003 metais irgi tyrė Alytaus bendrovės privatizavimo aplinkybes, vadovė Nijolė Steiblienė svarstė, jog galbūt P.Milašauskas sąmoningai nesiekė tokio leidimo.
Parlamentarės nuomone, tokiu būdu Valstybės turto fondo vadovas tarsi išvengia atsakomybės: „Nesuprantama, kaip jis galėjo neturėti tokio leidimo. Bet tai tik patvirtina įtarimus, kad jis buvo tiktai statistas, o visus sprendimus priiminėjo Vyriausybė”.
Anot N.Steiblienės, jei paaiškėtų, kad P.Milašauskas, neturėdamas leidimo, naudojosi įslaptinta informacija, vadinasi, jis darė nusikaltimą ir turėtų būti baudžiamas.
Politikę taip pat pribloškė žinia, kad leidimo dirbti su įslaptinta informacija neturėjo ir dauguma Privatizavimo komisijos narių, kurie priiminėjo sprendimus dėl „Alitos” privatizavimo.
Turėjo pasirūpinti leidimu
– Ar Valstybės turto fondo vadovas pagal savo pareigas privalo turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija? – vakar „Lietuvos rytas” paklausė Valstybės saugumo departamento vadovo A.Pociaus.
– Manau, kad taip. Jei pareigūnas darbe susiduria su tokia informacija, jis turi pasirūpinti ir atitinkamais leidimais. Jeigu tai nedaroma, labai blogai.
Tokie pareigūnai paprasčiausiai negali priimti sprendimų, kurie buvo grindžiami valstybės paslaptį sudarančia informacija.
Šiuo atveju kalbama apie tarnybos, kuri gauna įslaptintą informaciją, vadovą. Tokia institucija yra valstybės paslapčių subjektas ir akivaizdu, kad toks leidimas – būtinas.
– Jei P.Milašauskas neturėjo tokio leidimo, ar jis galėjo vadovauti Valstybės turto fondui?
– Sunku iš karto pasakyti. Tai priklauso ir nuo atitinkamos institucijos pareigūno pareiginių nuostatų aprašymo.
– Žinoma, kad Valstybės saugumo departamentas fondui siuntė slaptas pažymas apie „Alitos” privatizavimą. Ar jums nekilo įtarimų, kad P.Milašauskas, neturėdamas leidimo dirbti su įslaptinta informacija, ja vis dėlto galėjo naudotis ir taip pažeisti įstatymus?
– Iš tiesų tokia informacija buvo teikiama. Vyriausybės nutarimas departamentą įpareigoja atsakyti į Valstybės turto fondo paklausimus.
– Ar galėjo būti taip, kad su tomis pažymomis susipažino tik leidimus dirbti su įslaptinta informacija turintys P.Milašausko pavaldiniai, o jis pats – ne?
– Teoriškai – įmanoma, tačiau praktiškai tai būtų nonsensas.
Išeitų, kad institucijai vadovauja ne jos vadovas, kadangi jis negali priimti savarankiškų sprendimų, bet kažkas kitas.
Prisiminė premjero priekaištus
„Alitos” privatizavimo aplinkybes tiriančiai Seimo laikinajai komisijai vakar liudijo ir Seimo vadovas A.Paulauskas, ir pašalintas prezidentas Rolandas Paksas.
„Komisijai pateikiau išsamią informaciją, kaip aš reagavau, – tai ir susitikimai su Valstybės turto fondo vadovu P.Milašausku, ir priekaištai dėl neskaidrumo, įstatymų nepaisymo, mano išvada, jog turi būti paskelbtas naujas konkursas”, – paliudijęs komisijai BNS sakė A.Paulauskas.
Tačiau, anot Seimo pirmininko, pradėjęs domėtis „Alitos” privatizavimo procesu, jis dėl to sulaukęs Vyriausybės priekaištų.
A.Paulauskas, paklaustas, kas konkrečiai priekaištavo, paminėjo Valstybės turto fondo vadovą P.Milašauską ir premjerą A.Brazauską.
Premjeras po kelių valandų paaiškino, jog jis ne kritikavęs A.Paulauską, o tiesiog išsakęs savo nuomonę.
Kaltino socialliberalus
Tuo tarpu vėliau komisijai liudijęs R.Paksas, kalbėdamas su žurnalistais, apkaltino A.Paulausko vadovaujamus socialliberalus pasukus „Alitos” privatizavimo procesą jiems naudinga linkme.
Šie kaltinimai nustebino „Alitos” privatizavimo aplinkybes tiriančios Seimo komisijos vadovą J.Pinskų.
Liudydamas R.Paksas kalbėjo apie politikų ir pareigūnų bandymus daryti įtaką „Alitos” privatizavimo procesui, tačiau nei konkrečių pavardžių, nei pareigūnų, nei partijų neįvardijo.
A.Paulauskas, išgirdęs apie tokius R.Pakso pareiškimus, priminė, jog šis politikas jo vadovaujamą partiją dėl „Alitos” privatizavimo kaltina nebe pirmą kartą, o tokius kaltinimus oficialiai paneigė Generalinė prokuratūra.
Ar paisyta valstybės interesų?
J.Pinskus yra sakęs, kad privatizuojant įmonę daug teisinių pažeidimų padarė Vyriausybė: „Tai susiję su tuo, kad nebuvo skelbtas antras „Alitos” privatizavimo konkursas”.
Anksčiau davęs paaiškinimus komisijai A.Brazauskas teigė, kad „Alitos” privatizavimas neprieštaravo teisės aktams, vyko teisingai, atsižvelgiant į ekonominius valstybės interesus.
Bendrovę „Alita” privatizavo ir dabar valdo jos vadovų komanda.
Tuo tarpu didžiausią kainą pasiūlęs, bet nesėkmingai „Alitos” privatizavime dalyvavęs Italijos verslininkas Luigiterzo Bosca iš Valstybės turto fondo bandė prisiteisti 1,7 milijono litų kompensaciją.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas atmetė verslininko ieškinį.
Italijos verslininkas kol kas šio sprendimo nėra apskundęs. Komisija prašys pratęsti jos veiklą iki birželio pabaigos, nes dar nėra pasibaigę teismai dėl L.Boscos pašalinimo iš „Alitos” privatizavimo konkurso.
Seimas yra pavedęs komisijai išsiaiškinti, kodėl „Alitos” privatizavimo konkurso laimėtoju buvo pripažintas mažiausią kainą pasiūlęs pirkėjas, kuo remiantis didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas buvo iš konkurso pašalintas, ar tokiais veiksmais nebuvo padaryta žalos valstybei, kas dėl to yra atsakingas.