Vienoje didžiausių šalies gydymo įstaigų – Vilniaus universiteto ligoninėje „Santariškių klinika”, kurioje gydomi sunkiausi ligoniai iš visos Lietuvos, nepaprastai intensyvus darbas vyksta ištisai: dieną ir naktį, savaitgaliais ir per šventes. Kaip ir Kauno medicinos universiteto klinikose, kitose šalies ligoninėse. Tačiau šį kartą pasižvalgykime po sostinės gydymo įstaigą.
Po ūmaus infarkto
Greitosios medicinos pagalbos automobiliui privažiavus prie „Santariškių klinikos” Priėmimo skyriaus, medikai skuba kaip į gaisrą. Ant neštuvų – ligonis, kaip įtariama, patyręs miokardo infarktą. Jis skubiai gabenamas į Kardiologinės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių.
Jame pasigirsta šaižus skambutis, pranešantis, kad atvyksta ūmus ligonis. „Tikriausiai šviežias infarktas”, – tarsteli skyriaus vyriausioji ordinatorė Rasa Kūgienė. Prie ligonio sušoka bent keturiese: R.Kūgienė ir dar trys slaugytojos. Ligonis bando keltis, norėdamas pats iš neštuvų pereiti į lovą, tačiau medikai užprotestuoja. Nors vyriškis sąmoningas, vaikščioti pačiam draudžiama, niekuomet negali žinoti, kada laukti dar vienos infarkto atakos.
Slaugytojos skubiai nurengia pacientą, o gydytoja tuo metu jį apklausia. „Kada pirmą sykį pajutote stiprų skausmą krūtinės srityje? Šeštadienį? Iš pradžių galvojote, kad tai skrandžio opos priepuolis? Kada vėl pasijutote blogai? Sekmadienio naktį? Koks skausmas tai buvo? Ar skundžiatės padidėjusiu kraujospūdžiu? Ne?” – berte beria klausimus R.Kūgienė.
Paaiškėja, kad ligoniui – 49-eri, jis daug rūko, beveik po 15 cigarečių per dieną, nors fiziškai jaučiasi stiprus. Jo sesuo buvo patyrusi infarktą. „Panašu, kad jam irgi infarktas”, – kalba gydytoja, o tuo metu pacientui jau daroma elektrokardiograma. „Na, ką pasakysite?” – pusiau juokais, pusiau rimtai taria gydytoja, ištiesdama lapelį su širdies darbą iliustruojančia kreive. R.Kūgienė neabejoja: ligonis patyrė infarktą.
Mirtis visada šalia
Toliau galimi keli scenarijai: kurį laiką, jei nebus paūmėjimų, Nikolajus bus gydomas šiame skyriuje vaistais. Jei skausmai kartosis, jis bus zonduojamas, įleidžiant į kraujagysles kontrastinio tirpalo, išryškinančio, kuriose vietose jos užsikimšusios. Po to gali būti atliekama angioplastika, kurios metu užsikimšusi vieta praplečiama ir atkuriama kraujotaka, tačiau tai vyks jau kitame skyriuje.
Jei diagnozuojama koronarinė liga, pacientas vežamas į Kardiochirurgijos skyrių. Į reanimacijos palatą ligonis gali patekti ir dėl sutrikusio širdies ritmo, kaip tai nutiko 54 metų amžiaus moteriai. Tai gali būti pavojinga gyvybei. Tuomet Širdies aritmijų ir rentgenochirurgijos skyriuje nustatomas židinys, kaltas dėl ritmo sutrikimo, ir bandoma jį pašalinti.
Po to, priklausomai nuo ligonio būklės, jis paprastai sugrįžta į Kardiologinės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. Pasak R.Kūgienės, kai kurie čia praleidžia ir mėnesį ar kelis. O dažniausiai – keletą savaičių. Dauguma ligonių – vyresnio amžiaus, tačiau medikai pastebi, kad patyrusiųjų infarktą amžius jaunėja.
„Daugelis ligonių atvežami sąmoningi, tačiau klinikinių mirčių taip pat netrūksta. Tuomet supuolame gaivinti, defibriliuojame tokį pacientą. Galima sakyti, kad mirtis visuomet yra šalia mūsų”, – sako Kardiologinės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vyriausioji slaugytoja Jadvyga Lazovskaja.
Vis dėlto mirtingumas šiame ligoninės padalinyje, nors ligoniai ir labai sunkūs, siekia vos apie 7 proc. „Toks likimas paprastai ištinka pavėlavusius atvykti. Žmonės dažnai nekreipia dėmesio į skausmus širdies plote”, – sako skyriaus vedėjas Pranas Šerpytis.
Širdelė lyg kumštukas
Praveriame Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vaikų poskyrio duris. Kol kas čia tik vienas sunkus ligoniukas – penkerių mėnesių kūdikis. Jam ką tik atlikta širdies defektų korekcijos operacija. „Sulopėme visas skylutes, plyšiukus, buvusius jo širdelėje”, – pasakoja gydytojas Kęstutis Versockas. O ta širdelė – mažučiuko kumštuko dydžio.
Gydytojas džiaugiasi, kad po sėkmingos operacijos praėjus vos parai vaikelis jau kvėpuoja pats.
„Kuo anksčiau operuosi įgimtą širdies ydą, tuo geresnė pooperacinė eiga. Pavykus operacijai, kūdikiai sėkmingai sveiksta, auga sveiki, nejausdami jokių negalavimų”, – aiškina K.Versockas. Pernai skyriuje po širdies operacijų gydyta per 50 kūdikių. Daugiau kaip 20 operacijų atlikta naudojant dirbtinę kraujotaką.
Pilkieji kardinolai
Užeiname į Kardiochirurginės reanimacijos skyrių. Čia gydomi ligoniai po sunkių širdies chirurginių operacijų, taip pat širdies transplantacijų, dirbtinės širdies persodinimo, širdies ydų, koronarinio šuntavimo, vožtuvų operacijų. 14 skyriaus lovų ligoniai nuolatos keičiasi.
Ypač didelis subruzdimas aplink vieną ligonį. Slaugytojos deda jam deguonies kaukę, atlieka kitas manipuliacijas. Aplinkui lovą jų susispietę bent trys. „Šis 63 metų vyriškis ką tik atvežtas po dirbtinės širdies transplantacijos operacijos”, – paaiškina Vitalijus Koposovas, skyriaus anesteziologas – reanimatologas.
Būtent nuo šių specialistų didele dalimi priklauso, kaip sveiks ligonis, ar nepatirs komplikacijų. Tačiau jie tradiciškai lieka kardiochirurgų šešėlyje.
Beje, anseteziologai-reanimatologai „Santariškių klinikoje” uždirba bene daugiausiai. Ir darbas sunkus, atsakingas, be to, jų trūksta. Pernai apie 60 proc. pakėlus atlyginimus, jie gauna net daugiau nei įstaigos vadovas, apie 4 tūkst. litų atskaičius mokesčius, sako ligoninės generalinis direktorius profesorius Aleksandras Laucevičius.
Dirba medikų elitas
Pasukame į greta esantį Bendrosios reanimacijos skyrių. Pasak skyriaus vedėjo Gintauto Kėkšto, čia patenka sunkiausi pacientai po įvairių operacijų, išskyrus širdies, – po abdominalinių, inkstų, kepenų persodinimo, patyrę sepsius, šokus, gydomi nuo kvėpavimo, inkstų nepakankamumo, embolijų. Kai kurie atrodo visai žvalūs, tačiau dalis primena bejėgius kūdikius, balansuojančius tarp šiapus ir anapus.
„Šio vyriškio būklė labai sunki. Jis gydomas nuo kvėpavimo nepakankamumo, kurį patyrė po riebalinės embolijos. O štai šis niekaip neįveikia plaučių uždegimo. Kitas patyrė pūlingą meningoencefalitinę infekciją, anas – pankreatitą, šoką, nukraujavimą”, – aprodydamas savo valdas, kuriose esančiose lovose guli bejėgiai, vos kvėpuojantys, vamzdeliais ir žarnelėmis apraizgyti ir prie aparatų prijungti pacientai, pasakoja G.Kėkštas.
Jo teigimu, čia kai kurie ligoniai užsibūna ir 1-2 mėnesius, nors gydymas ypač brangus. Anksčiau čia gydyti sunkiausieji pacientai, nors išgyvendavo, nešė „Santariškių klinikai” vien nuostolius, nes už šias paslaugas ligonių kasų mokami įkainiai buvo kelis kartus mažesni nei sąnaudos. Pernai juos pakėlus, jau pavyksta bent galą su galu sudurti, džiaugiasi skyriaus vedėjas.