Inkstams, kaip ir širdžiai, kenkia antsvoris ir rūkymas

Kovo 9-oji pirmą kartą skelbiama Pasauline inkstų diena. Jos šūkis: „Iki 2015 m. dėl lėtinių inkstų ir širdies kraujagyslių ligų pasaulyje mirs 36 mln. žmonių ir tik ankstyva šių ligų diagnostika bei prevencija gali išgelbėti jų gyvybę”.

Kodėl prireikė tokio dėmesio šiam organui, savo veiklos svarbumu prilygstančiam visų puoselėjamai ir labiausiai vertinamai širdžiai? Apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto Nefrologijos klinikos vadovu, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidentu profesoriumi Vytautu Kuzminskiu.

– Ar pastaruoju metu padidėjo sergamumas inkstų ligomis, kad jomis susirūpinta pasauliniu mastu?

– 2004 metų pabaigoje apie 1,8 mln. pasaulio gyventojų buvo gydomi vienu iš pakaitinės inkstų terapijos metodu – hemodialize, peritonine dialize arba inksto transplantacija. Kasmet bendras gydymo procedūrų skaičius vidutiniškai didėjo 5 – 8 procentais. Prognozuojama, jog 2020 metais pakaitinės inkstų terapijos reikės net 3 mln. pasaulio gyventojų.

– O kaip yra mūsų šalyje?

– Lietuvoje šių ligonių skaičius taip pat ženkliai augo. 1996 metais Lietuvoje hemodialize buvo gydyti 224 ligoniai, 2005 metais jų skaičius siekė 1143. Su veikiančiu inksto transplantatu Lietuvoje 2005 metais gyveno apie 400 žmonių, o peritonine dialize buvo gydoma 50.

Šių ligonių išlaikymas yra didelė finansinė našta visuomenei. Paskaičiuota, jog 2010 metais JAV metinės išlaidos galutinės stadijos inkstų nepakankamumo gydymui sieks 28 mlrd. JAV dolerių. Europoje vien dializei tenka 2 proc. viso sveikatos apsaugos biudžeto (60 – 87 tūkst. eurų ligoniui per metus). Lietuvoje 2001 metais bendrosios išlaidos vieno hemodializuojamo ligonio gydymui metams siekė 54055 litus. Šią sumą sudaro hemodializės procedūros, hospitalizacijų ir ambulatorinio medikamentinio gydymo išlaidos.

Vienintelis kelias sustabdyti sergančiųjų inkstų nepakankamumu augimą – tai kuo anksčiau nustatyti lėtinę inkstų ligą ir sulėtinti inkstų nepakankamumo progresavimą. Tai leistų atitolinti ar net išvengti pakaitinės inkstų terapijos ir tokiu būdu sumažėtų išlaidos. Tai ypač aktualu žemesnio ekonominio lygio valstybėms.

– Kaip ligoniui įtarti, kad inkstai jau streikuoja? Sakoma, kad šio organo nepakankamumas nesukelia skausmo?

– Lėtinis inkstų nepakankamumas – tai daugiau nei tris mėnesius trunkanti lėtinė inkstų liga, pasireiškianti padidintu albumino (baltymo) išsiskyrimu su šlapimu, sutrikusia inkstų funkcija. Epidemiologinių studijų duomenimis, vidutiniškai kas dešimtam planetos gyventojui randami lengvesni ar sunkesni lėtinės inkstų ligos požymiai.

Deja, dažniausiai ligonis jų nejaučia. Net esant sunkiam inkstų nepakankamumui, daugumai ligonių išlieka šlapinimasis ir todėl jie klaidingai galvoja, jog inkstai dirba. Apie inkstų ligą reiktų pagalvoti, jei rytais pabrinksta veidas, paakiai, sutinsta kojos, nors širdis sveika, skauda šoną ir tai nesusiję su judesiais, nuolat yra aukštas kraujospūdis, dažnai ir skausmingai šlapinamasi, ypač nakties metu. Vėlyvoje ligos stadijoje atsiranda bendras silpnumas, pykinimas, odos niežėjimas, anemija.

– Kaip gyventi, kad išvengtume šios ligos?

– Rizikos susirgti inkstų nepakankamumu turi sergantieji cukriniu diabetu, ateroskleroze, turintieji aukštą kraujospūdį, daug metu vartojantys citramoną ar kitus vaistus nuo skausmo, sergantieji lėtinėmis infekcinėmis ar uždegiminėmis ligomis – tuberkulioze, reumatoidiniu artritu. Svarbu išsiaiškinti, ar nėra šeimoje, giminėje sergančiųjų inkstų liga, nes galimas paveldimumas. Inkstams, kaip ir širdžiai, taip pat kenkia antsvoris ir rūkymas.

Inkstų liga nustatoma atlikus du paprastus tyrimus: šlapimo tyrimą ir kraujo serume kreatinino kiekį. Žinant serumo kreatininą, galima pagal specialias formules apskaičiuoti glomerulų filtracijos greitį, vadinasi, įvertinti inkstų funkciją.

– Kas atlieka šiuos tyrimus?

– Šeimos gydytojas, deja, gali atlikti tik šlapimo tyrimą. Kraujo serumo kreatinino nustatymas kol kas neįtrauktas į šeimos gydytojo atliekamų tyrimų „krepšelį”, nors nefrologai jau ne kartą dėl to kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją. –

– Sakoma, kad laiku nediagnozuotos inkstų ligos pasekmės yra labai skaudžios. Tai tiesa ar nepagrįsta baimė?

– Lėtinė inkstų liga gali sukelti lėtinį inkstų nepakankamumą ir daugybę komplikacijų: hipertenziją, anemiją, širdies-kraujagyslių ir kaulų pažeidimus, kalio kiekio padidėjimą kraujyje bei kitas. Priešlaikinė mirtis dėl laiku nepradėto inkstų nepakankamumo komplikacijų gydymo yra tai, kas gali būti blogiausia.

– Kas gali sustabdyti lėtinės inkstų ligos progresavimą?

– Pirmiausia – tai gyvenimo būdo keitimas: būtina mesti svorį, rūkymą, kuo mažiau vartoti druskos. Jei aukštas kraujospūdis, labai svarbu gera jo kontrolė. Sergantiesiems diabetu svarbiausia gerai koreguoti cukraus kiekį kraujyje. Inkstus apsaugančiu poveikiu pasižymi angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai ir angiotenzino receptorių blokatoriai.

– Ką patartumėte jau sergantiesiems lėtine inkstų liga?

– Būtina vengti nefrotoksinių vaistų, tokių kaip gentamicinas, taip pat vengti gausaus analgetikų ir priešuždegiminių vaistų vartojimo. Sergant kitomis ligomis ir vemiant, viduriuojant svarbu neprarasti daug skysčių. Jų per parą rekomenduojama išgerti iki dviejų litrų, geriausia vandens. Taip pat būtina vengti didelių kraujospūdžio svyravimų.