Iššūkiai, nuotykiai bei adrenalinas, patiriami žygių metu, yra neatsiejama skautiško gyvenimo būdo dalis. O leistis į išgyvenimo žygius žiemą, spaudžiant šalčiui, suaugėliams skautams tampa dar didesniu iššūkiu bei savęs išbandymu.
Iššūkių nebuvimas vakarų krašto „Pamario” tunto tuntininko pavaduotojui Dainiui Urbonavičiui nubraukia visą gyvenimo prasmę. „Jeigu siekiant tikslo atsiranda kliūčių, sunkumų, tai nuo to tik įdomiau, jas įveikus įgyjama patirtis”, – tikino jis.
– Anksčiau skautai neretai būdavo tapatinami su pionieriais. Kai kam ir dabar tokių asociacijų kyla…
– Taip, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Ir tai yra natūrali asociacija, nes pionierių metodai buvo perimti iš skautų. Bet jiems nepavyko keletas dalykų – jie turėjo partinį šleifą ir priklausė nuo partijos. Ką partija užsibrėždavo, tą jie ir darydavo. Pati ta fasadinė pusė labai daug nesiskiria, nes, išėjęs į gamtą, nesvarbu – tu skautas ar pionierius, likęs vienas miške išmoksti lygiai tų pačių dalykų.
– Kokie yra svarbiausi skautų principai?
– Skautų organizacijos įkūrėjas Badenas Povelis sudarė dešimt skautų priesakų, kurie buvo suformuluoti iš senovės samurajų ir riterių kodekso. Tai yra tam tikras moralės kodeksas, kurio reikia laikytis norint būti skautu. Žinoma, yra ir šūkis – Dievui, tėvynei, artimui, susijęs su tuo, kad skautas turi būti tikintis, tačiau religija nėra svarbu.
– Ar, vadovaudamasis šiais principais, skautas tampa kitoks?
– Skautas, kuris pereina skautavimo mokyklą, turi aiškiai suformuluotas vertybes, jis žino, ko nori gyvenime, nebesiblaško.
– Kokių kitų įgūdžių įgyja skautas?
– Jis išmoksta bendrauti su įvairiais žmonėmis, kadangi skautavimas nėra individualus, o skiltimis, mažomis grupelėmis. Taip pat mokosi savarankiškumo, kadangi išėjęs į gamtą lieka vienas, be tėvų. Jis dvi dienas gali pavaikščioti šlapiomis kojomis, bet trečią dieną pagalvos, kad velniškai šalta, reikia kažką daryti.
– Ar tarp tų prievolių, įsipareigojimų lieka vietos linksmybėms? Kaip skautai linksminasi be svaigalų?
– Ne visose skautų organizacijose yra uždraustas alkoholis, tačiau Lietuvoje, vadovaujantis šalies įstatymais, uždraustas. O linksminasi skautai per adrenaliną. Jei eini į žygį, kur per dieną turi įveikti per keturiasdešimt kilometrų, eini visą kelią niurzgėdamas, tai po pusantros paros „nuvažiuos stogas” ne tik tau, bet ir visiems aplinkiniams. Tačiau per tą ėjimą vadovas sugalvoja trasą taip, kad būtinai kas nors nutiktų. Skautai dainuoja, krečia įvairius pokštus, turi aštrų liežuvį ir mėgsta vienas kitą pašiepti. Paprastai nebūna taip, kad žygis būtų be nuotykių. Ir tuos nuotykius, kurie ne visada būna linksmi, po kelių savaičių prisimeni kaip linksmybes.
– Kaip suformuoja ar galbūt pakeičia pasaulėžiūrą, elgseną šitoks gyvenimo būdas?
– Kažin ar pakeičia, nes žmogus ateina į tam tikrą bendruomenę pas gyvus žmones, kurie turi tam tikras savo vertybes. Ir tu arba pritampi, arba ne. Būdamas tarp tų žmonių keletą metų, tu apsišlifuoji ir savaime susiformuoja panašios vertybės. Visa tai vyksta per žmogiškąjį faktorių. Ir, žinoma, tai – vadovo darbas. Todėl vadovas turi žinoti, koks atėjo žmogus, suprasti amžiaus grupes, pagal tai skirti iššūkius.
– Ar daug nubyra pradedančiųjų?
– Paprastai susidomėjusių nubyra apie 50 procentų. Tai yra normalu. O susidomi tie, kuriems įdomu gamtoje, patinka iškylauti, bendrauti su žmonėmis.
– Įdomu būtų sužinoti, kaip jūs užsikrėtėte skautavimo dvasia?
– Tai buvo Kaune 1989 metais, kai atėjau į šventinę kalėdinę sueigą, kur buvo susirinkę visi Kauno skautai. Nors aš ten nieko nepažinojau, mano paties nuostabai, absoliuti dauguma pasisveikino su manimi. Nepasisveikino, matyt, tik tokie pat, kurie pirmą kartą buvo atėję. Taip draugiškai ir pralaužėme tuos ledus.
– Kodėl sakoma, kad skautu tampama visam gyvenimui, ar ne norint pabrėžti, jog nelengva bus nusikratyti to jungo?
– Jungo? Ne, čia – ne jungas. Šitas posakis turi labai daug prasmių. Viena jų, kad kartą atėjus ir susiformavus toms vertybėms, kartą užsirišęs kaklaraištį, nors ir daugiau nebebūsi skautas, tos vertybės lieka. Koks skirtumas, tu nešiosi kaklaraištį ar ne, kartą pabuvęs skautu ir likai, nes išliko vertybės. O yra žmonių, kurie pasiruošę būti organizacijos nariais, ryšėti kaklaraištį visą gyvenimą.
– Ką duoda organizacijai hierarchinė struktūra?
– Skautų šiuo metu pasaulyje yra per 20 milijonų. Tai yra tam tikra ugdymo sistema. Nors nėra tokios hierarchijos kaip kariuomenėje, bet yra tam tikra atsakomybė, ir kiekvienas narys pagal galimybes prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Tačiau tie žmogiškieji santykiai išlieka aukščiau už visą hierarchiją.
– Kuo žiemą užsiima skautai?
– Nuo amžiaus priklauso. Suaugėliai skautai daro viską tą patį, kaip ir vasarą. Vasarą net nebeįdomu vykti į žygį ar stovyklą, nes nebelieka iššūkio. Štai praėjusią žiemą buvom išėję, miegojom po atviru dangumi, kai spaudė 10 laipsnių speigas. Na, o vaikams būna užsiėmimai, skirti pasiruošti vasaros stovykloms, – tai žiemos sportinės, turizmo technikos, žinių olimpiados.