Kovo 8-oji – pirmoji šventė, kai po ilgos žiemos ne tik moterys, bet ir merginos pradeda puoštis. Panelėms ypač svarbu, ką apie jas mano kiti, kaip jos atrodo ypatingomis progomis ir kasdien. Koks šiandien yra merginos įvaizdis, pamažu žengiančios į moters pasaulį, diskutavome su Klaipėdos universiteto studentėmis ir jų dėstytojomis.
Suveldavo plaukus
Kiekvienoje šalyje, netgi skirtinguose šalies miestuose, vyrauja skirtingas moters stiliaus suvokimas. Pasak Klaipėdos universiteto studentės Ievos, klaipėdiečių stilius ypač skiriasi nuo vilniečių. „Vilniuje merginos atsipalaidavusios, rengiasi laisviau, sportiškiau. Klaipėdoje visos elegantiškos, pasitempusios, moteriškesnės, visokie paltukai, aukštakulniai batai”, – sakė ji.
Daugelis merginų bėgant laikui savo stilių keičia. Ieva prisipažino, kad mokykloje paskutinėse klasėse pati rengdavosi suplėšytais džinsais, aptįsusiais megztiniais, audavosi „kerzus”, susiveldavo plaukus. Panašiai ji atrodydavo ir įstojusi į universitetą. Tačiau akademinė aplinka, amžius, kitokie draugai visiškai pakeitė merginos stilių. „Dabar pasižiūriu į veidrodį ir pati savęs neatpažįstu, nes esu elegantiška, moteriška. Žmogus subręsta, nori patikti kitiems, supranta, kad paaugliškas stilius buvo tik šėliojimas”, – pasakojo Ieva.
Patempdavo už liemenėlės
Pirmojo kurso studentėms Vilijai ir Elenai patinka, kad studentės gali rengtis kaip nori. Kai būna šilčiau, jos pačios mėgsta ateiti į universitetą vilkėdamos trumpą sijonėlį. „Mokykloje buvo griežčiau. Mokytojams nepatikdavo masyvūs auskarai, ryški plaukų spalva. Jiems atrodydavo, kad taip išsiskirianti mergina blaško dėmesį. Aišku, merginos, nešiojusios mini, sulaukdavo daugiau dėmesio. O kai per drabužius matydavosi merginos liemenėlė, vaikinai būtinai ją patempdavo, jei tik sėdėdavo per pamokas už nugaros. Na, o jei „stringai” kyšodavo, iš karto sulaukdavo garsių replikų”, – juokėsi merginos.
Viena iš priežasčių, kodėl merginos palieka savo namus ir išvyksta studijuoti į kitą miestą, – noras turėti visišką laisvę: elgtis, valgyti, rengtis, kaip nori. Tačiau, gavusios laisvę, dažnai sugrįžta prie tradicinių vertybių.
Universitete nėra griežtų aprangos reikalavimų. Tačiau kartais dėstytojai atkreipia dėmesį ne tik į merginos protą, bet ir kaip ji atrodo. „Dažniausiai tai vyresnio amžiaus moteriškės. Joms nepatinka ryškus makiažas, papuošalai, gilios iškirptės ir „bangliškas” stilius, kai merginos prisiraišioja skarelių, nekreipia dėmesio į aprangą, tuomet susidaro nešvarumo įspūdis, atrodo, kad jos gyvena laisvą gyvenimą. Aišku, yra riba, tačiau, jei pradėsi taikytis prie kitų, tai nueisi į mases ir būsi visiškai neįdomus”, – įsitikinusi Ieva.
Geresnio pažymio nerašo
KU Laboratorijos katedros vedėja A.Drukteinytė mano, kad Klaipėdos studenčių stilius panašus į europiečių, tik iš kitų jos išsiskiria, nes vaikščioja plikomis bambomis. „Man, kaip vyresnio amžiaus žmogui, neramu žiūrėti, kai studentės plikom nugarom vaikšto, esant penkiolikai laipsnių šalčio. Vasarą pravertos bambos, trumpi sijonai – gražu”, – mano moteris.
Vedėja prisiminė, kad kai ji buvo studentė, vaikščiodavo su labai trumpu mini sijonėliu. Nors tuo metu studentės buvo neturtingos, bet stengėsi įtikti madai. Pačios kurdavo savo rankų darbo karolius iš sėklų, kaštonų ir nešiodavo kiekvieną dieną.
Tačiau per egzaminą būdavo griežti reikalavimai, kai kurie dėstytojai net išvarydavo namo persirengti. Dabar, kai jau dėsto kitiems studentams, A.Drukteinytė prisipažino, kad tvarkingiau ar puošniau apsirengusiai merginai geresnio pažymio specialiai nerašo, nes kartais pasipuošusios studentės sąmoningai to siekia.
Protingoms viskas tinka
KU literatūrologė R.Bončkutė mano, kad vienos merginos, kurdamos savo įvaizdį, labiau orientuojasi į dvasinį ieškojimą, o kitos į išorę. Pirmosios yra pajėgios save realizuoti vidumi, o vadinamosios barbės turėtų suprasti, kaip savo išpuoselėtą išorę pateikti iš vidaus. Pasak literatūrologės, svarbi merginos visuma.
„Prisimenu vieną studentę, kuri visuomet išsiskirdavo iš kitų ryškiais drabužiais arba papuošalais, tačiau jai viskas tikdavo, nes buvo protinga mergina. Visais laikais moterys buvo tos pačios. Yra studenčių dalis, kurios žino, ko nori ir kaip tai pasiekti, yra tų, kurios laukia, kol dėstytoja pasakys, ko jos čia atėjo, ką darys, kitos laukia, kol princas patars. Merginai svarbu drąsiai žengti savo asmenybės kūrimo link, išpildyti savo norus ir imti gyvenimą į savo rankas”, – samprotavo literatūrologė.
R.Bončkutė prisiminė, kad jos studijų laikais pagal įvaizdį merginos buvo skirstomos į „knyges” ir laisvas merginas. Pastarosios elgėsi, rengėsi labai laisvai, o šiuo metu jos – moterys, padariusios sėkmingą karjerą.
Dėstytojas A.Ruškys mano, kad studentės atsakingos už savo statusą, prestižą ir nedrįsta pažeisti etikos normų. O merginos, vaikščiojančios plikais pilvais, turėtų geriau pamąstyti apie savo sveikatą. Dėstytojas A.Drukteinis tokias merginas vadina „plikšalomis”.
Kovo 8-ąją – gražesnės
Pasak A.Ruškio, jaunystė yra jaunystė, studentės neturi būti minoriškos, gražu ir auskarai, ir dekoltė. „Vulgarių iškirpčių nemačiau. Tvarkinga apranga papuošia studentės žinias, bet svarbiausia – žmogus. Drabužis yra akcentas, todėl ir įvairovė gerai. Juk nėra vienodų medžių miške, kiekvienas vis kitaip atrodo”, – mano dėstytojas.
Paklaustas, ar Kovo 8-ąją merginos labiau pasipuošia, dėstytojas nusišypsojo: ” Jau kovo 1-ąją merginos nuotaikingesnės ir pavasariškesnės”.
A.Drukteinytė, kalbėdama apie moterų šventę, prasitarė: „Jei vyrai tą dieną dovanotų mums gėles, tai mes labiau pasipuoštume”.