Šiemet – pavyzdinga žiema: neslūgsta kad ir nedidelis šaltukas ir pajūrio žemę vis dengia sniegas. Paprastai kovo mėnesį saulutės įšildytuose pasieniuose pasirodydavo pirmieji snieguolių žiedai. Bet šiemet dar brendame per sniegą, o veidą kartais apčaižo pūga.
Neskubėkime pykti ant gamtos, juk ji ir yra tikroji pranašė. Tik gaila, kad mažai kas bemoka jos pranašystes skaityti.
Kadaise yra tekę klausyti vienos žiniuonės kalbos apie kovo sniego ypatumus. Kovo sniegas esąs stebukladarys. Jei kovo mėnesį ant laukų iškrenta storas lengvo sniego sluoksnis, metai būsią derlingi. Merginoms patariama vienplaukėms įbėgti į darželio vidurį ir gerai šiuo sniegu nuprausti veidą. Tada jis būsiantis gražus ir mielas. Praustis reikia iki vidudienio, džiaugsmingai ir giliai tikėti, kad dabar mergelė tikrai patiks tam, apie kurį svajoja.
Lengvas ir itin švarus kovo sniegas turi kitų galių. Po šį sniegą reikia bėgioti basomis – nekankins kosuliai, prapuls ligos. Kiek kartų kovą pasninga, tiek kartų vis pabėgioti. Tai nebaisu, tikrai nieko neatsitinka, o malonus pojūtis išlieka visą dieną. Kovo sniego vandeniu reikia trinkti galvą – bus sveiki ir švelnūs plaukai.
Jeigu žemę kambarinei sėjai drėkinsite kovo sniegu, tikėkitės stiprių gražių daigų ir gausių žiedų.
Nebijokite parsinešti kovo sniego į namus, pridrabstyti jo visus kambario kampus, aslą, apdėti juo gėlių vazonus (tik kad neliestų paties augalo), nors trumpam atverkite visus langus – taip pripildysite savo būstą pavasario gaivos.
Kovo sniego vandenį prilygindavo stebuklingų šaltinių vandeniui: juo reikia prausti skaudamas akis, dėti kompresus. Kovo sniego vandeniu užpiltos žolelės taip pat geriau gydo.
Švarus ir stebuklingų galių turintis kovo sniegas yra tik atokioje vietoje, toli nuo miestų ir nuo judrių kelių.
Šiuose spėjimuose esą daug tiesos, nes kovo sniegas esąs atnešamas iš pačių šiauriausių ir švariausių mūsų planetos padangių.