Naujovės viešajame transporte turėtų paįvairinti keliones
Iki šiol informacija apie maršrutą buvo skelbiama tik viešojo transporto priemonių viduje. Kaip teigė AB „Autrolis” komercijos direktorius Vytas Bancevičius, vakar miesto gatvėse važinėjo 36 troleibusai su garsiakalbiais, per kuriuos informacija turėtų pasiekti stotelėse laukiančius kauniečius ar miesto svečius. Tokia naujovė įvesta atsižvelgus į regėjimo negalią turinčių žmonių prašymą. Ateityje galbūt „prabils” ir autobusai.
Pravers visiems
Per porą valandų „Kauno dienos” korespondentai sulaukė ir tokių troleibusų, kurie buvo su garsiakalbiais bet šie nuolat tylėjo. „Diegimas tik vyksta. Dar net pinigai nesumokėti”, – teigė projekto koordinatorius Kauno miesto savivaldybės Transporto skyriaus vyr. specialistas Mindaugas Kučinovas.
Pasak jo, idėja prakalbinti troleibusus – sena. Pirmieji ją iškėlė žmonės su regėjimo negalia. Jiems sunku orientuotis visuomeninio transporto stotelėse, nes atvažiuojančio troleibuso, autobuso, mikroautobuso maršruto numeris iki šiol buvo skelbiamas tik raštu.
„Vėliau idėja buvo išplėtota iki to, kad ši sistema praverstų ir silpnaregiams, ir gerai matantiems žmonėms prie blogų oro sąlygų”, – pasakojo M.Kučinovas.
Įmontuoti garsiakalbius ir kitą reikalingą įrangą kainuos apie 30 tūkstančių litų. Savivaldybei reikės padengti tik 35 procentus sumos. Visa kita – iš ES „Vivaldi” projekto. Anot specialistų, sistemos priežiūra beveik nieko nekainuos.
Troleibusai, o ne autobusai pasirinkti todėl, kad pirmųjų bendrovė jau buvo atlikusi pirmuosius reikalingus žingsnius – turėjo bandomąjį modelį. Be to, troleibusais pervežama daug daugiau keleivių.
Pasigedo senos paslaugos
Pasak V.Bancevičiaus, bendrovė kol kas nesulaukė keleivių atsiliepimų. Stotelėse kalbinti kauniečiai teigė dar nespėję įvertinti naujovės. „Nieko negirdėjau. Daugiausiai važinėju autobusais”, – sakė topografe dirbanti ponia Nijolė.
Genovaitė Braškienė kalbėjo, kad, balsu pranešant privažiavusių troleibusų maršrutų numerius, bus lengviau orientuotis ir jai, ypač žiemą. „Būna, kad numeris užšąla, jį apsninga”, – teigė G.Braškienė. Ji priminė ir kitą „kalbančią” paslaugą, kuri baigia išnykti. Pasak kaunietės, labai patogu, kai perspėjama, kokia bus kita stotelė. „Naudinga atvykusiesiems iš kito miesto ir nepažįstantiesiems Kauno. Praverčia ir vietiniams, kai būna apšalę troleibuso langai ir nematyti, kur jis važiuoja. Bet dabar retai kada praneša”, – apgailestavo moteris.
Derybos su kalbininkais ir dizainere
Troleibusai pasipuoš ne tik garsiakalbiais. Iki vasaros 60 šių transporto priemonių važinės su skystųjų kristalų monitoriais. Kiti 90 ir toliau liks be ekranų.
Monitoriai bus skirti reklamai transliuoti. „Išsikovojome, kad apačioje ekranų būtų bėganti eilutė su informacija keleiviams”, – pasakojo V.Bancevičius. Vakar į trasą buvo išleisti devyni tokie troleibusai. Šiomis dienomis turėtų būti gauta nauja ekranų siunta.
Šis projektas finansuojamas privačiomis lėšomis. Kaip aiškino V.Bancevičius, viskuo rūpinasi Estijos firma. „Jie ieškos reklamos užsakovų, ir bus atsakingi už rodomos medžiagos turinį. Sutartyje numatyta, kad skleidžiama informacija turi būti suderinta su Valstybine kalbos inspekcija ir Kauno miesto vyriausiąja dizainere”, – pasakojo komercijos direktorius.
Estijos firmos, nepasitaręs su jos atstovais, V.Bancevičius įvardyti nenorėjo. Iki šiol „Autrolis” per metus iš reklamos gaudavo apie 240-250 tūkstančių litų. Estai „Autroliui” mokės pagal ekranų, kurie troleibusuose transliuos reklamą, skaičių.
Daugkartiniai elektroniniai bilietai
Po dvejų metų Kauno viešojo transporto keleiviai naudosis daugkartiniais elektroniniais bilietais. Elektroninio bilieto ir keleivių informavimo sistemas miesto viešajame transporte Kaunas diegia pagal bendrą, beveik 20 mln. litų vertės projektą kartu su Vilniaus ir Klaipėdos savivaldybėmis.
Centrinės projektų valdymo agentūros teigimu, šiam bendram projektui iš ES struktūrinių fondų skirta iki 14 mln. litų. Atsižvelgiant į turimų troleibusų ir autobusų skaičių miestuose, iš jų Kaunui teks apie 5 mln. (36 proc.), Vilniui – apie 7 mln. (50 proc.), Klaipėdai – apie 2 mln. (14 proc.).
Kauno miesto savivaldybė iš savo biudžeto turės skirti 0,95 mln., Vilniaus – 1,3 mln., Klaipėdos – 0,38 mln. litų. Kauno savivaldybės Plėtros programų valdymo skyriaus vedėjo Vyginto Grinio teigimu, diegiant elektroninio bilieto sistemą Kaune į įrangą bus investuota 5,6 mln. litų, Vilniuje – 7,9 mln. litų, Klaipėdoje – 2,3 mln. litų.
Įgyvendinant minėtą projektą taip pat bus tobulinama keleivių informavimo bei aptarnavimo sistema. Stotelėse, kuriose yra itin dideli keleivių srautai, bus įrengtos švieslentes. Jose bus skelbiama keleiviams aktuali informacija apie troleibusų ir autobusų maršrutus, jų atvykimo į stotelę laiką.
Autobusuose ir troleibusuose įdiegta navigacinė sistema padės kontroliuoti, kaip vairuotojai laikosi tvarkaraščių ir maršrutų, padės organizuoti transporto srautus.