Balandžio pabaigoje paaiškės, ar senosios Europos Sąjungos (ES) narės pasiruošusios darbais, o ne žodžiais įrodyti deklaruojamą siekį šią Sąjungą bandyti paversti viena konkurencingiausių rinkų.
Balandžio 30-ąją baigiasi terminas, iki kurio 12 ES senbuvių turi pranešti, ar atvers sienas darbuotojams iš naujųjų bloko šalių. Iki šiol tik trys šalys – Didžioji Britanija, Airija bei Švedija – netaikė apribojimų darbo jėgai iš 10 naujų bloko valstybių.
Naujųjų ES narių politikai, taip pat ir Lietuvoje išrinkti europarlamentarai piktinasi kai kuriomis Vakarų Europos valstybėmis, kurios mieliau įsileidžia darbuotojus iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Maroko ar Turkijos, nei „lenkų santechnikus” ar „lietuvių stalius”.
Jų teigimu, tokie apribojimai, suskaldę Europą į „senąją” ir „naująją”, pažeidžia pamatinę ES narių piliečių teisę laisvai judėti.
Bijo konkurencijos
2004-ųjų gegužę ES papildžius naujoms narėms, 12 senbuvių paskelbė laikinus apribojimus laisvam darbo jėgos judėjimui iš naujųjų valstybių, bijodamos pigios darbo jėgos antplūdžio, galinčio išbalansuoti vietos rinkas. Apribojimų sąraše – reikalavimai gauti darbo leidimą, kurių skaičių kai kurios šalys riboja kvotomis.
Per septynerius metus apsaugos priemonės turi būti panaikintos, nes ES šalims neleidžiama darbuotojų diskriminuoti pagal jų tautybę. Pirmasis iš trijų apribojimo etapų baigsis šių metų balandžio 30 dieną.
Tačiau jau dabar aišku, kad Austrija pratęs apribojimus dėl šalyje vis augančio nedarbo. Vokietija taip pat neslepia sieksianti išlaikyti maksimalius – visiems septyneriems metams – darbuotojų iš naujųjų ES šalių judėjimo suvaržymus. Savo sienų nenori atverti ir belgai.
Ko bijo šios šalys?
„Energingų bei iniciatyvių verslininkų, darbuotojų, sugebančių teikti aukštos kokybės paslaugas, t. y. konkurencijos. Be to, politikams lengva gauti savo rinkėjų palankumą, kai žadama ginti jų interesus, išsaugoti darbo vietas, kurias gviešiasi atimti imigrantai iš Rytų Europos”, – „Vakarų ekspresui” teigė europarlamentarė Ona Juknevičienė.
Tos pačios nuomonės yra ir Gintaras Didžiokas: „Politikai nori savo rinkėjams pademonstruoti savo rūpestį jais. Vakariečiams jų šalys yra tam tikra komforto zona, kurioje nesinori konkuruoti su galbūt geresniais už juos ir aktyviau dirbti”.
Solidarumas? Nusispjaut!
Pasak G. Didžioko, keista tai, kad tokios šalys kaip Austrija arba Vokietija mieliau leidimus dirbti suteikia trečiųjų šalių gyventojams, turintiems leidimus gyventi senosiose ES valstybėse.
„Koks turkas, penkerius metus pragyvenęs Prancūzijoje, Austrijoje bus sutiktas be problemų ir gaus leidimą dirbti, o į, pavyzdžiui, lietuvius ar latvius, pilnateisius ES piliečius, žiūrima nepalankiai. Paradoksas, tačiau viešai deklaruojamas Europos solidarumo principas taip pat viešai ir pažeidinėjamas”, – sako jis.
„Visos ES šalys naudoja protekcionizmo politiką. Nesvarbu, koks klausimas būtų svarstomas Europos Taryboje, kiekvienos šalies atstovas rūpinasi ir stengiasi ginti tik savo interesus. Europoje iki šiol neatsirado lyderių, kuriems labiau rūpėtų teikti ir įgyvendinti bendraeuropinius projektus”, – neslepia nusivylimo ES senbuvių politika ir O. Juknevičienė.
Tik nauda?
Viename iš paskutiniųjų Europos Komisijos (EK) pranešimų pažymėta, kad laisvo darbuotojų judėjimo apribojimai skatina nelegalų darbą, mokesčių slėpimą, o tai yra visiškai nenaudinga valstybėms, taikančioms apribojimus.
„Imigrantus įsileidžianti Airija trina rankas – padidėjo bendras vidaus produktas, net pačių airių atlyginimai išaugo. Jie džiaugiasi, kad į šalį atvažiavo dirbti tos pačios kultūros, to paties tikėjimo žmonės”, – „Vakarų ekspresui” sakė G. Didžiokas.
O. Juknevičienės teigimu, Airijos, taip pat Didžiosios Britanijos bei Švedijos dvejų metų patirtis rodo, jog imigrantai daugiausiai užpildo tuščias darbo vietas, nedidina nedarbo, o darbdaviai džiaugiasi atvykėlių darbštumu bei darbo kokybe.
Jos nuomone, jų pavyzdžiu greičiausiais paseks Suomija, Ispanija ir Portugalija, o likusios šalys neatsižvelgs į EK raginimus atverti sienas ir apribojimus pratęs.
Legalumas – svarbu
Europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė „Vakarų ekspresui” sakė nemananti, kad klausimas dėl laisvo darbo jėgos judėjimo ES Lietuvos piliečiams labai aktualus, nes „visi, kurie nori ir gali išvažiuoti į užsienį, jau išvažiavo”.
Europos užimtumo tarnybų tinklo EURES vadybininkė Monika Vyšniauskienė teigė, jog galimybė mūsiškiams užsienyje dirbti legaliai yra labai svarbi.
„Legaliai dirbantis žmogus gauna visas jam priklausančias socialines garantijas, pavyzdžiui, jo sveikata apdraudžiama, nenutrūksta pinigų kaupimas pensijai ir panašiai. Žinoma, dirbant legaliai užsienyje reikia mokėti mokesčius, tačiau taip juk pasirūpinama savo ateitimi”, – teigė M. Vyšniauskienė.
Jos duomenimis, pernai Didžiojoje Britanijoje užregistruota 39 690 legaliai dirbančių lietuvių, Airijoje – apie 38 tūkst., Norvegija Lietuvos piliečiams išdavė 8 823 darbo leidimus, Švedija – 973, Islandija – 463, Prancūzija – 76 ir Suomija – 61.