Nuolat modernizuojanti krovos technologijas AB „Klaipėdos nafta” nuo praėjusiųjų metų pabaigos pradėjo perkrauti lengvąją žaliavinę naftą bei vakuuminį gazolį.
Iš viso įmonė pernai investavo 24,4 mln. litų. Dalis šių investicijų buvo nukreipta ir į aplinkos apsaugos technologijas – pradėti eksploatuoti Europoje analogų neturintys biologinių valymo įrenginiai, vandens nuotekų tyrimo laboratorija.
Nauji produktai
Pernai „Klaipėdos nafta” perkrovė 5,84 mln. tonų įvairių naftos produktų. Didžiąją dalį iš jų sudarė mazutas – 2,44 mln. tonų (41,7 proc. visos krovos). Dyzelino ir benzino perkrauta atitinkamai po 1,53 ir 1,46 mln. tonų.
Didžiausiu „Klaipėdos naftos” klientu pernai išliko AB „Mažeikių nafta”. Šis Lietuvos naftos perdirbimo koncernas 2005-aisiais per Klaipėdos uostą perkrovė 4,82 mln. tonų savo produkcijos. Praėjusiais metais be „Mažeikių naftos”, Klaipėdos naftos terminalo paslaugomis naudojosi dar 9 kompanijos iš Rusijos ir Baltarusijos – Maskvos, Riazanės, Saratovo, Mozyrio, Novopolocko naftos perdirbimo gamyklos, bendrovė „Norsi-oil” ir kt.
Baltarusijos naftos kompanijos per Klaipėdos uostą pernai eksportavo 757 tūkst. tonų savo produkcijos. 2005-ųjų lapkritį „Klaipėdos nafta” priėmė bandomąją 2000 tonų naujo produkto dujų kondensato (lengvos žaliavinės naftos) partiją. Lapkritį taip pat pradėtas krauti naujas krovinys – vakuuminis gazolis. Dėl ypatingų reikalavimų kokybei išsaugoti, ilgo šildymo, kuris būtinas išpilant vakuuminį gazoilį iš vagonų, šio produkto perkrovimo procedūra yra žymiai sudėtingesnė nei mazuto. Iš viso buvo perkrauta 90 tūkst. tonų šio vakuuminio gazoilio.
„Klaipėdos naftos” Operatyvinio valdymo skyriaus viršininko Arvydo Mikelėno teigimu, pernai bendrovė aptarnavo 379 tanklaivius. Į didžiausią iš jų – 248 metrų ilgio ir 43 metrų pločio „Barents Sea” – pernai sausį buvo pakrauta 82,587 tūkst. tonų naftos produktų. Šio tanklaivio bendra talpa yra didesnė nei 100 tūkst. tonų.
Pasak „Klaipėdos naftos” komercijos direktoriaus Ričardo Milvydo, šiemet bendrovė planuoja perkrauti 7 mln. tonų naftos produktų. Sausį valstybės valdoma kompanija į tanklaivius perpylė 571 tūkst. tonų naftos produktų, vasarį – 488 tūkst. tonų ir nuo metų pradžios jau gavo virš 13,4 mln. litų pajamų.
Plečia rezervuarų parką
„Klaipėdos nafta” didžiąją dalį praėjusių metų investicijų skyrė dviejų įvairiems produktams saugoti skirtų rezervuarų, kurių talpa sieks po 32,2 tūkst. kubinių metrų, statyboms. Pernai šių talpyklų statybų darbai bendrovei atsiėjo 22,9 mln. litų.
Įmonė taip pat ketina modernizuoti šešis rezervuarus. Kiekvieno iš jų talpa – 20 tūkst. kubinių metrų. Pernai buvo pradėti šių talpyklų modernizacijos projektavimo darbai, kainavę 90 tūkst. litų.
Unikalios technologijos
Pernai „Klaipėdos nafta” pradėjo eksploatuoti naujus biologinio valymo įrenginius, atsiėjusius 5,6 mln. litų.
Pasak bendrovės gamybos direktoriaus Gedimino Vitkausko, šiuose įrenginiuose įdiegtos analogų Europoje neturinčios valymo technologijos dėka užteršti vandenys išvalomi taip, kad juose palieka ne didesnė kaip 0,56 mg/litre naftos produktų vidutinė koncentracija. Leistina norma yra 1 mg/litre.
„Pernai šiuose valymo įrenginiuose išvalyta 355 tūkst. tonų užterštų vandenų. Į šį skaičių įtraukta ir 9200 kubinių metrų lijalinių vandenų. Valymo proceso metu iš jų surinkta 2200 tonų naftos produktų. Vandenų išvalymo lygis stebimas pernai rekonstruotoje valymo įrenginių laboratorijoje”, – pasakojo G. Vitkauskas.
Bendrovėje šiuo metu tiesiamas vamzdynas, kuriuo iš prie pirmosios krantinės stovinčio tanklaivio triumų krovos metu į orą išgaruojantys angliavandeniliai keliaus į ties antrąja krantine stovintį fakelą. Tokiu būdu planuojama pasiekti 98 proc. išvalymo laipsnį. Įgyvendinus šį projektą „Klaipėdos nafta” užbaigs naftos produktų garų emisijų į aplinką utilizavimo procesą.
„Geležinkelio estakadose angliavandenilių patekimas į aplinką taip pat sumažintas iki minimumo – čia sumontuoti 124 hermetiniai dangčiai su vožtuvais. Jais benzino, dyzelino, reaktyvinio kuro ar mazuto perpylimo į talpyklas metu užsandarinamos geležinkelio cisternos, taip sumažinant garavimą”, – pasakojo G. Vitkauskas.
Saugai – ypatingas dėmesys
„Klaipėdos nafta” diegdama naujausias aplinkos apsaugos technologijas kartu nuolat vykdo darbuotojų mokymus, rengia įvairias treniruotes.
Pernai atsakingi bendrovės darbuotojai Rusijos Sankt Peterburgo admirolo Makarovo valstybinės jūrų akademijos mokymo centre susipažino su naftos produktų išsiliejimo vandenyje likvidavimo technologijų naujovėmis.
„Klaipėdos nafta” modernizavo įmonės priešgaisrinę signalizaciją, pakeitė gaisrų gesinimo putomis sistemos vamzdyną vienoje iš siurblinių.
Įmonė sustiprino ir teritorijos apsaugą – buvo įrengtos naujos vaizdo stebėjimo kameros, įdiegta perimetrinė apsauga, modernizuoti kontrolės punktai ir apsauginės sistemos.
Pernai taip pat buvo treniruojamasi, kaip įmonės specialistai reaguotų įvykdžius teroristinį aktą, kilus gaisrui šviesiųjų naftos produktų rezervuarų parke, išsiliejus naftos produktams ties bendrovės krantinėmis ir uosto akvatorijoje. Tokiam įvykiui likviduoti bendrovė turi 250 metrų ilgio boninių užtvarų. Taip pat yra sudaryta sutartis su Uosto priežiūros ir gebėjimo tarnyba, kuri šių specialių užtvarų turi tūkstančius metrų, o jos laivai budi ištisą parą bei gali per kelias minutes atvykti prie „Klaipėdos naftos” nuomojamų krantinių.