Lietuvoje nesiliaujant statybų bumui, mūsų statybininkai vis dažniau ne tik dairosi į Vakarus, ieškodami specialiosios technikos, bet ir nuolat domisi, kur Vokietijos, Danijos, Didžiosios Britanijos ir kitų valstybių miestuose vyksta naudotos statybų technikos išpardavimai, varžytinės ar aukcionai, ir noriai juose dalyvauja.
Anksčiau į Lietuvą tūkstančiais gabenę naudotus lengvuosius automobilius, apsukrūs verslininkai persiorientuoja: vietoje kelių dešimčių lengvųjų automobilių Vakaruose verta nupirkti vieną naudotą buldozerį ar ekskavatorių ir pelningai parduoti Lietuvoje.
Kalbinti statybininkai nenoriai atskleidžia tokio verslo užkulisius ar mechanizmą, tačiau retas kuris slepia, kad naudota statybinė technika iš Vakarų šalių Lietuvoje vis labiau populiarėja.
Vienos uostamiesčio statybų bendrovės technikos direktorius, nenorėjęs skelbti pavardės, aiškino, kad taip elgtis verčia ne tik kompanijos nepajėgumas pirkti naują brangią techniką, bet ir noras taupyti, nes laimėti stambius užsakymus, konkursus galima tik siūlant pačią mažiausią kainą.
„Ką mes galime padaryti, kad viešųjų pirkimų įstatymas, nežiūrint ne vienerius metus besitęsiančios jo kritikos, lieka toks pat: stambius valstybės užsakymus paprastai laimi mažiausią kainą pasiūlęs konkurso dalyvis”, – teigė pašnekovas.
Statybininkai pasakojo, kad pirkdami naudotą techniką, patys neretai patenka į savotiškas žabangas, primenančias katės pirkimą maiše. Sunku pasakyti, kiek laiko nupirkta naudota mašina jau dirbo statybose, kokiu režimu ji buvo eksploatuojama, kokią savo resurso dalį jau išnaudojo. Pasitaiko, kad naudota technika dar dirba metus ar dvejus, o kartais tik keletą mėnesių.
Ką daryti, jeigu pirkinys nesėkmingas? Nieko gudraus neišgalvosi – reikia rūpintis atsarginėmis dalimis. Technikos direktorius sakė, kad tada belieka kreiptis į lietuviškas firmas, prekiaujančias nauja statybų technika, jos gali aprūpinti ir atsarginėmis dalimis.
„Tačiau tada mūsų palyginti pigus pirkinys tampa aukso vertės”, – prisipažino pašnekovas.
Atsarginės dalys yra labai brangios, jų kainos nesiskiria Lietuvoje ar Vakaruose.
Naudotą statybinę techniką į Lietuvą gabenantys vyrai, daugiausiai dirbantys Anglijoje, pasakojo, kad jie nuolat seka vietinę spaudą, kurioje bemaž kiekvieną dieną galima užtikti skelbimų apie firmų bankrotus, jų turto išpardavimus, aukcionus.
„O tada belieka greit susiorientuoti, dažnai tenka pasikliauti intuicija, verta važiuoti į aukcioną ar ne. Dažniausiai pasiseka, nes pasiūlę kiek brangiau už kitus aukciono dalyvius, Lietuvoje naudotą techniką vis tiek parduodame pačiomis aukščiausiomis kainomis”, – kalbėjo pašnekovai.
Jie prisipažino, kad ir dar viena aplinkybė dirbančius Vakaruose skatina persiorientuoti į naują verslą: tai – galimybė Lietuvoje išvengti papildomų mokesčių.
Vokietijoje, Anglijoje ar Danijoje „užkalus” padoresnę pinigų sumą, vien su ja neverta grįžti namo. Už tuos pinigus pačiam, arba jeigu trūksta, susimetus su vienu kitu draugu, verta nupirkti tokią geidžiamą mūsų statybininkų ar komunalininkų techniką ir gabenti ją namo.
Tokiu verslu užsiimančiųjų liudijimu, vargu ar koks kitas pirkinys šiandien duoda tiek pelno: paklausi rinka diktuoja aukštas kainas, už kurias statybinės bendrovės įsigyja abejotinos vertės techniką. Nors tokios bendrovės galėtų savo poreikius patekinti ir Lietuvoje įsigydamos techniką su garantija.