Socialinio draudimo Lietuvoje 80 metų sukakčiai artėjant

Socialinio draudimo istorija Lietuvoje skaičiuojama nuo 1926 m. kovo 23-osios, kai Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis pasirašė Vyriausiosios socialinio draudimo valdybos įstatymą.

Ši valdyba buvo įsteigta prie Vidaus reikalų ministerijos socialinio draudimo reikalams tvarkyti. Ji aiškino ligonių kasų įstatymą, steigė ligonių kasas, rūpinosi socialine globa, steigė ir prižiūrėjo našlaičių ir senelių prieglaudas. Ši data taip pat minima kaip socialinio draudimo darbuotojų diena.

Nuo 1990-ųjų socialinį draudimą įgyvendina ir administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – „Sodra”.

Artėjančio garbingo 80 metų jubiliejaus proga mintimis dalinasi šios įstaigos direktorius Mindaugas Mikaila.

Kokia, Jūsų nuomone, yra socialinio draudimo reikšmė žmogui, šaliai?

Neįsivaizduoju šiuolaikinės valstybės be pagalbos žmogui. Tai viena svarbiausių sričių, kuri turi sklandžiai ir veiksmingai funkcionuoti, kad ne tik pavienio žmogaus, bet ir visos šalies gyvenimas nestovėtų vietoje – žmonės dirbtų ir užsidirbtų, augtų ekonomika, būtų kuriamos naujos darbo vietos. Tik tada žmonės jausis saugūs nelaimės, netekties atveju, ras laiko skirti šeimai, vaikams, galų gale, plėtosis kultūrinis gyvenimas, mažės tam tikrų socialinių grupių atskirtis.

Mano galva, visą gyvenimą apdraustuosius lydintis, sudėtingomis gyvenimo situacijomis numatytas garantijas žmogui teikiantis, valstybinis socialinis draudimas yra svarbi socialinės apsaugos dalis. Jis pagrįstas realiais ekonominiais rodikliais, racionaliu „Sodros” biudžeto planavimu, sąžiningu jo vykdymu bei visų piliečių atsakomybe ir tarpusavio pasitikėjimu.

Socialinis draudimas reikšmingas ne tik kalbant apie apdraustųjų socialinį saugumą ir gerovę, bet visos nacionalinės ekonomikos mastu – metinės valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidos siekia 6 mlrd. litų.

Na, o žinios apie socialinio draudimo sferos principus ir pagrindinius jo veikimo mechanizmus reikalingos tam, kad tiek senas, tiek jaunas galėtų jaustis svarbiu „Sodros” sistemos dalyviu ir tokiu būdu užtikrintų sukurto socialinio draudimo modelio efektyvų funkcionavimą ir plėtrą ateityje.

80-metis – puiki proga atkreipti visuomenės dėmesį, įtraukti ją į socialinio draudimo sistemos aktualijas, supažindinti su pokyčiais. Tai ir proga naujai pažiūrėti į save, į tai, ką pasiekėme, ko galbūt trūksta, ko žmonės pasigenda.

Kaip ketinate paminėti, įprasminti šiuos metus?

Norime padaryti keletą malonių staigmenų tiems, kurie visą tą laiką buvo mūsų kolegos, partneriai. Vienas tokių – AB „Lietuvos paštas”, ilgą laiką buvęs vienintelis kelias, kuriuo „Sodros” pensijos pasiekdavo šalies gyventojus. Norėdami simboliškai įprasminti šį istorinį momentą ruošiamės išleisti proginį pašto ženklą, vaizduojantį dokumentas, kuriuo įsteigtas valstybinis socialinis draudimas, o simbolinėse rankose – pagrindiniai mūsų klientai.

Kovo 23-ąją visi besinaudosiantys pašto paslaugomis turės progos pamatyti proginį antspaudą, kuriuo bus antspauduojami vokai. Toks akcentas buvo pasirinktas todėl, kad puikiai atspindi socialinio draudimo, lydinčio kiekvieną žmogų nuo kūdikystės iki senatvės, svarbą ir šiuo atžvilgiu pabrėžia jo sąsają su ryšių bei susisiekimo sistema, taip pat aktualia visiems Lietuvos gyventojams.

Taip pat kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbėme kūrybinį konkursą žurnalistams „Socialinis draudimas – garantija ateičiai”. Siekdami skatinti žurnalistus informuoti visuomenę socialinio draudimo klausimais norime, kad žmonės kuo daugiau žinotų apie socialinį draudimą ir suvoktų jo naudą susirgus, sulaukus vaiko, atsitikus nelaimei, pasenus. Kuo daugiau spaudos, radijo, televizijos žurnalistai skleis žinių apie tai, tuo saugesnė bus mūsų visuomenė, kiekvienas jausis atsakingas už sistemos tęstinumą ir suvoks, ką jam garantuoja ši sistema. Toks ir šio konkurso tikslas – atkreipti žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį į socialinio draudimo sistemą, jos aktualijas, naudą.

Vertinu žurnalistų darbą ir tikiu, kad jų kūrybinės pastangos stiprina mūsų visuomenės sąmoningumą, solidarumą, skatina atsigręžti į žmogų ir padeda atskleisti socialinio draudimo svarbą.

Kas gali dalyvauti konkurse?

Konkurse gali dalyvauti žurnalistai, kurie praėjusiais metais ir iki šių metų kovo 1-osios paskelbė publikacijų šalies spaudoje (nacionalinėje, regioninėje ar rajoninėje) arba sukūrė laidų, transliuotų per radiją ar televiziją, socialinio draudimo temomis.

Originalius darbus, atitinkančius konkurso tematiką bei tikslą, galėjo teikti redakcijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos skyriai ir patys žurnalistai. Vienas autorius Lietuvos žurnalistų sąjungai galėjo teikti ne daugiau 3 kūrinių.

Noriu pabrėžti, kad laureatus išrinks vertinimo komisija, sudaryta iš profesionalių žurnalistų ir socialinio draudimo sektoriaus ekspertų. Pagrindiniai vertinimo kriterijai – aktualumas, visuomeninė reikšmė, informacinių šaltinių panaudojimas, temos originalumas, teksto kalba. Laureatai bus apdovanoti Lietuvos žurnalistų sąjungos diplomais ir piniginiais prizais.

Kuo dar gali pasididžiuoti „Sodra”? Kas dar dalyvaus šventėje?

Didžiausias šventinis akcentas vis dėlto bus gegužę Vilniuje vyksianti Tarptautinės socialinės apsaugos asociacijos (ISSA) regioninė konferencija, kaip liudijimas, jog „Sodra” yra žinoma, tinkamai atstovaujama ir vertinama ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungos šalyse, ypač Vokietijoje ir Prancūzijoje. Laimėtu užsienio kolegų pasitikėjimu džiaugiamės ir didžiuojamės.

Lietuvos sostinėje vyksiančios konferencijos tema – „Socialinės apsaugos reformos: administratorių pajėgumą didinant”. Tema aktuali, nes šiandien socialinį draudimą įgyvendinančios institucijos atsidūrė laikmečio spąstuose. Joms keliami prieštaringi reikalavimai. Norime, kad „Sodra” teiktų kokybiškas socialinio draudimo paslaugas, mokėtų žmonių uždarbiui adekvačias išmokas. Sutinku, tai pagrįsti žmonių lūkesčiai, teisėti jų reikalavimai.

Kita vertus, taip pat norime, kad „Sodra” išsiverstų savo surinktomis lėšomis, teiktų paslaugas už kuo mažesnę savikainą. Neretai pamirštama, kad ir ekonomikos augimas ne visada bus toks veržlus, kad ilgėja Europos gyventojų gyvenimo trukmė, kitus nerimą keliančius veiksnius, kuriuos reikia numatyti, kad vieną dieną neparkristume.

Šiandien Europos socialinį draudimą ir apsaugą užtikrinančios organizacijos turi efektyviai ir nenutrūkstamai reformuoti pensijų sistemas. Pokyčiai tokie spartūs, kokių iki šiol socialinės apsaugos sistemoms neteko patirti, šios reformos veikia ne tik paslaugų kokybę ar lemia išmokų dydį, o taip pat turi didelę įtaką jas administruojančių organizacijų struktūrai.

„Sodra” yra viena iš tų organizacijų, kurios nebijo keistis, tačiau niekas neapsaugotas nuo nesėkmių. Būna taip, kad sumanytos reformos nepasiteisina ar nėra adekvačios šalies socialinės apsaugos tradicijoms, todėl turime apsidrausti iš anksto, t.y. kuo aktyviau dalyvauti šią sritį reglamentuojančių teisės aktų rengime, kituose procesuose. Tam ir renkamės su kolegomis iš viso pasaulio Vilniuje, kad pasidalintume patirtimi, kaip išmokyti visuomenę skirti paruošiamąją reformas stadiją, kaip išsakyti savo lūkesčius ir būti išgirstiems politikų, kad konkretus vieno ar kito sumanymo realizavimas, dažniausiai „Sodrai” administruojant, būtų toks pat efektyvus, kaip pensijų kaupimo privačiuose fonduose administravimo funkcijos atlikimas.

Galiu pasakyti, kad vyksiančioje konferencijoje analizuojant Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ar Portugalijoje įvykdytas reformas bus svarstomi administruojančios institucijos centralizacijos ir decentralizacijos klausimai, nagrinėjamos kai kurių socialinio draudimo administravimo funkcijų delegavimo privačiam sektoriui problemos.

Kaip šventę pajus eiliniai šalies gyventojai?

Manau, kad svarbiausia mūsų žmonėms – užtikrintas išmokų mokėjimas ir nuoseklus jų didinimas. Planuojame, kad šiais metais „Sodros” biudžetas priartės prie 7 mlrd. litų ribos (planas – 6,8 mlrd. litų). Tikimės, kad „Sodros” biudžetą pavyks viršyti 22 mln. litų.

Remiantis įmokų surinkimo prognozėmis, planuojame didinti socialinio draudimo pensijas. Didesnes motinystės (tėvystės) pašalpas turėtų gauti šeimos, auginančios vaikus iki vienerių metų. Taip pat šiais metais bus sprendžiamas našlių pensijų suvienodinimo klausimas.

Jei kalbėsime skaičiais, pensijų socialiniam draudimui planuojame skirti apie 4,73 mlrd. litų, ligos ir motinystės socialiniam draudimui bus skirta virš 501 mln. litų, nedarbo socialiniam draudimui – beveik 240 mln. litų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui – apie 36 mln. litų.

Šiuo metu „Sodra” aktyviai ruošiasi euro įvedimui. Visais įmanomais būdais žmonėms bus teikiama išsami ir aiški informacija apie euro įvedimą į socialinio draudimo sistemą, per elektroninėje svetainėje siūlomas paslaugas pratinama skaičiuoti eurais, aiškinama pinigų perskaičiavimo procedūra.

Kokio palinkėjimo šios sukakties proga norėtumėte sulaukti?

Veikiau norėčiau pats visiems padėkoti draudėjams – už sąžiningą įmokų mokėjimą, išmokų gavėjams – už kantrybę ir supratingumą, socialiniams partneriams – už pasiektą pozityvų rezultatą, darbuotojams – už jų rūpestingumą, kompetenciją, darbštumą. Norisi, kad „Sodra” būtų dar atviresnė, dar paslaugesnė ir dar dosnesnė, kad 80-ies metų sukaktis skleistųsi doro žmogaus išmintimi.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.