Kelerius metus Panevėžio politikų gromuluota autobusų stoties iškeldinimo iš miesto centro idėja prieš kelias dienas pagaliau pavirto realiu projektu.
Miesto centrą darkančios autobusų stoties iškeldinimo procesas jau prasidės šį ketvirtadienį – savivaldybės tarybos kolegijai bus pateikta naujos stoties statybų idėja.
Tačiau šiuos miesto vadovų žingsnius lydi ir nerimas, nes kai kurie su tuo susiję sandoriai gali būti nelabai skaidrūs.
Vieta jau parinkta
Pritarti modernios stoties statyboms dar turės ir miesto taryba. Projekto autoriai naują stotį siūlo statyti Panevėžio autobusų parko bendrovės teritorijoje pritraukiant privačias lėšas.
Miesto valdžia nebeturi laiko ilgoms dvejonėms, nes pagal regiono plėtros planą senoji autobusų stotis turi būti iškelta 2004-2006 metais.
Tokie pat terminai yra numatyti ir Panevėžio miesto plėtros strateginiame plane. Jau dabar aišku, kad miesto valdžia bus šiek tiek pavėlavusi ir geriausiu atveju stotis bus iškelta iki 2007 metų pabaigos.
Politinio sprendimo nekantriai laukia ne tik patrauklų miesto centrą norintys matyti panevėžiečiai, bet ir iš projekto siekiančios uždirbti privačios bendrovės.
Projekto vertė 12 milijonų litų
Pajutę, kad senosios autobusų stoties dienos jau suskaičiuotos, investuotojai siūlo pastatyti naują modernią stotį ir už tai mainais norėtų gauti dalį Panevėžio autobusų parko teritorijos.
Miesto tarybos kolegijos nurodymu minėtą investicinį projektą įpareigotos parengti bendrovės Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius Rimantas Petukauskas pripažįsta, kad norinčiųjų investuoti milijonus netrūksta.
„Statyti naują stotį siūlosi kelios galingos prekybos ir pramogų bendrovės, – sako jis. – Kol kas tokius privataus verslo žingsnius galima vertinti kaip akivaizdų norą priminti apie save, nes savivaldybė partnerius pasirinks tik po konkurso”.
Projektą rengę ekspertai iš bendrovės „Verslo procesų valdymas” siūlo savivaldai investicijas pritraukti pagal jungtinės veiklos principą. Tai, anot jų, yra efektyviausias būdas įgyvendinant sudėtingus ir nemenkų išteklių reikalaujančius projektus.
Pagal vieną iš realiausių verslininkų ir savivaldos partnerystės variantų savivaldybė mainais už naują stotį Panevėžio autobusų parko teritorijoje atiduotų beveik pusę tos pačios teritorijos. Toks būdas labiausiai priimtinas atrodo ir R.Petukauskui.
„Bendrovės turimų 7 hektarų užtektų ir autobusų parkui, ir autobusų stočiai, ir nedideliam prekybos centrui, – tvirtina jis. – Naujos autobusų stoties ir parko sąmatinė vertė – apie 12 milijonų litų”.
Po visiško štilio – audra
„Panevėžio ryto” žiniomis, bendradarbiauti su Panevėžio savivaldybe norėtų „VP Market”, IKI, „Norfa” ir dar kelios milžiniškos bendrovės. Konkursą laimėjusiai bendrovei mainais už tuos 12 milijonų litų investicijų gali būti pasiūlyti 3 hektarai dabartinės Panevėžio autobusų parko teritorijos.
„Naujas autobusų parkas ir stotis, preliminariais skaičiavimais, lengvai tilptų 4-iuose iš turimų 7 hektarų”, – teigia R.Petukauskas
Kelerius metus pasyviai ir net su nuoboduliu epopėją apie stoties iškeldinimą stebėję verslininkai staiga atkuto maždaug prieš pusmetį ir net ėmė oficialiai siūlyti savo partnerystę miestui.
2001 metais, miestą valdant merui Valdemarui Jakštui, ar-chitektai buvo paprašyti pateikti savo vizijas, kaip turėtų atrodyti Savanorių aikštė iškėlus iš jos autobusų stotį. Kartu Panevėžio autobusų parko vadovams buvo liepta pasidomėti ir potencialiais investuotojais.
„Investuotojų ieškojome nuo 2000 metų, tačiau iki praėjusių metų nieko daugiau, išskyrus abejingą „ačiū”, neteko išgirsti, – teigia R.Petukauskas. – Dabar visiškai kitaip. Praėjęs laikas tapo savivaldybės sąjungininku, nes miesto žemė tapo labai paklausia preke”.
Per kelerius pastaruosius metus žemės vertė mieste pakilo dešimtis kartų.
Sklypas vertas gerokai daugiau
Investuotojų veržlumą dalyvauti šiame projekte paprasčiausiai aiškina nekilnojamojo turto ekspertai. Jų manymu, verslininkams mainais pasiūlyta Panevėžio autobusų parko teritorijos dalis yra kelis kartus brangesnė, nei jiems kainuotų pastatyti naują autobusų stotį ir parką.
„Tai vienas iš paskutinių mieste vadinamųjų auksinių sklypų, – sako ekspertai. – Trys hektarai šioje vietoje kainuoja ne 12 milijonų litų. Apie lygiaverčius mainus galima būtų kalbėti, jeigu verslininkai savivaldybei sumokėtų nuo 15 iki 20 milijonų litų”.
Be to, investuotojus vilioja ir glimybė prekybos ir pramogų centrą įkurti šalia didelių žmonių srautų, nes į autobusų stotį kasdien atvyksta ir išvyksta vidutiniškai 6000 žmonių.
Verslo ekspertai mano, kad miesto taryba turėtų konkurse paskelbti ir dar vieną papildomą sąlygą, kurį potencialų investuotoją įpareigotų skirti papildomų lėšų bendrovei Panevėžio autobusų parkui. Už jas bendrovė galėtų įsigyti kelis ar net keliolika naujų autobusų.
Geležinkelio ruožas pralošė
Ne visiškai numarinta ir vizija perkelti autobusų stotį prie geležinkelio stoties. Tačiau projektą rengę specialistai, įvertinę transporto srautus, gatvių pravažumą, investuotojų poreikį ir teisines problemas, šią galimybę vertina itin skeptiškai.
„Norint perkelti stotį į tą siaurą ruoželį tarp gatvės ir geležinkelio bėgių, tektų gerokai labiau paišlaidauti – reikėtų pirkti privačias žemes, perkelti dalį bėgių ir t.t., – sako R.Petukauskas. – Ne itin ta teritorija žavi ir investuotojus”.
„Panevėžio ryto” žiniomis, autobusų stoties perkėlimu į S.Kerbedžio gatvę buvo suinteresuota grupė Panevėžio verslininkų, nusipirkusių bankrutavusį „Panevėžio maisto” fabriką.
Miesto savivaldybėje kalbama, kad pastarieji labiausiai ir kaišiojo pagalius į projekto rengėjų ratus.
Šių verslininkų, tarp kurių yra vienas iš turtingiausių Panevėžyje žmonių Gvidas Drobužas, skaičiavimai yra gana aiškūs – iškėlus stotį prie buvusio mėsos fabriko jo teritorija pabrangtų mažiausiai keletą kartų ir taptų patraukli statyti prekybos centrą.
Vis dėlto tikimybė, kad kovo pabaigoje vyksiančiame miesto tarybos posėdyje politikai atmestų pagrindinį projektą, yra labai menka. Aikštės ateitį gaubia migla
Jeigu Panevėžio autobusų stoties iškeldinimo iš Savanorių aikštės procesas jau pajudėjo, tai to, kas bus daroma su dabartine jos teritorija, niekas net nedrįsta prognozuoti.
Miestas tikriausiai bandys šias žemes įpiršti verslininkams – išnuomoti, parduoti arba į ką nors išmainyti. Tačiau kol kas verslininkai, bent jau oficialiai, nerodo jokios iniciatyvos.
Viena iš priežasčių gali būti ta, kad šioje teritorijoje yra privačios nuosavybės salos, ir investuotojams tai labai nepatinka. Išpirkti privačią nuosavybę – brangus reikalas.
Miesto vyriausiasis architektas Rimantas Pauža sako, kad šioje vietoje pagal miesto planą negali būti statomas didesnis nei 1000 kv. metrų prekybos ir pramogų centras. Kita vertus, miesto architektai šioje vietoje apskritai nenori matyti jokio pobūdžio centrų.
„Automobilių ir žmonių srautai šioje vietoje ir taip jau milžiniški. Todėl idealiausia būtų, kad Savanorių aikštė būtų pritaikyta naktiniam gyvenimui”, – sako R.Pauža.
Modernus viešbutukas, kavinės, skveras su fontanu labiausiai tiktų bjauraus šašo atsikratysiančiai Savanorių aikštei.