Šiuolaikinėje architektūroje vis dažniau naudojamos didelės stiklo plokštumos. Langai per visą sieną, stikliniai stogai, stiklo fasadai ir žiemos sodai – tai naujos erdvumo filosofijos ženklai.
Berėmio stiklo fasadai – naujas ir prabangus drabužis tiek naujiems, tiek renovuojamiems pastatams.
Pagreitina statybą
Pastaraisiais metais Klaipėdoje akivaizdžiai padaugėjus stiklo fasadų, pasigirsta įvairių nuomonių – esą stiklas darko savitą uostamiesčio veidą, jaukia gana vientisą senamiesčio stilių, o vadinamieji dangoraižiai bei išdygę prekybos centrai iš stiklo sukuria ne tik erdvės, bet ir nesaugumo jausmą.
Tačiau ši prieš gerą šimtmetį Vakaruose vis dažniau statyboje pradėta naudoti medžiaga ne šiaip sau užkariavo ir Lietuvą. Tiek architektai, tiek statybos bendrovių vadovai tvirtina, kad viena moderniausių pasaulyje technologijų – berėmės ir kitokios stiklo konstrukcijos – akivaizdžiai pagreitina pastatų statybą, techninėmis savybėmis prilygsta įprastoms medžiagoms, o miestui suteikia šiuolaikiškų spalvų.
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, pagal profesiją statybininkas, paklaustas apie stiklo fasadus mieste, sakė, kad jie nerėžia akies.
„Stiklo fasadų Klaipėdoje nėra labai daug. Aš už tai, kad jų būtų. Galbūt iš dalies tai ir mada, tačiau man, kaip statybininkui, labiau rūpi, kad ši moderni medžiaga akivaizdžiai paspartina statybos procesą”,- teigė R.Taraškevičius. Merui gražus ir gana daug kritikos sulaukęs „K” raidės formos daugiaaukštis šalia „Klaipėdos” viešbučio. Jis buvo net pasikėlęs pažiūrėti, kaip viskas atrodo viduje. „Stiklo dėka atsiveria erdvė – vaizdas fantastiškas”,- gyrė R.Taraškevičius.
Stiklas – ne mada
Architektas Ramūnas Atas sakė, kad stiklas – viena mėgiamiausių jo ir žmonos Vaidos projektuose naudojamų medžiagų.
Jų suprojektuoti pastatai – „Avitela”, „Mega Plaza”, Manto g. 33, šiuo metu rekonstruojama „Žemaitija” – išsiskiria netradiciniais stiklo konstrukcijų sprendimais. „Stiklas – šiuolaikinė medžiaga. Normalu, kad jis pastaruoju metu architektūroje vis populiaresnis. Svarbu išlaikyti bendrą statinio stilistiką. Stiklo fasadų, konstrukcijų atsiradimas mūsų projektuojamuose pastatuose būna motyvuotas, juo pabrėžiami tam tikri architektūriniai dalykai”,- sakė R.Atas, dėl ypatingos „meilės” stiklui sulaukiantis ir nemažai priekaištų. Anot architekto, stiklas nėra tik mada. Vakaruose ir toliau eksperimentuojama su stiklu, daugėja jo spalvų, technologijų – ši medžiaga ir jos panaudojimo būdai vis tobulėja. R.Atas pripažįsta, kad stiklas pagreitina pastatų statybą, tačiau anaiptol nėra pigesnė medžiaga. „Žmonėms reikia stiklo, nes jis suteikia atvirumo pojūtį, tarsi sukuria erdvę atviresniam bendravimui, pabrėžia vidaus ir išorės harmoniją”,- teigė R.Atas.
Daugiaaukščiai stiklo pastatai savaime nėra blogas sprendimas, tačiau labai svarbu, kur jie statomi. Stiklo „dangoraižių” atsiradimą labiau lemia masteliai, o ne pats stiklas, kuris tampa tik priedu. Kitas reikalas – netradicinės architektūros pastatai, kuriuose stiklas išreiškia tam tikras idėjas. Lietuvoje yra labai didelė įvairaus stiklo pasiūla, tačiau renkasi užsakovai. Stiklo fasaduose svarbu įrengti ir normalias vėdinimo sistemas. Jas architektai visuomet numato savo projektuose, tačiau užsakovai ne visuomet šių reikalavimų laikosi. „Mūsų projektų juk niekas nemato, mato tik rezultatą”,– tikino R.Atas.
Poreikis didėja
Restorano „Memelis” stiklinis priestatas, kuris išryškina autentišką raudonų plytų fasadą, yra iš stiklo paketų, pagamintų Klaipėdoje.
Įdomiu architektūriniu sprendimu pasižymi ir „Avitelos” pastatas, kuriame sudėti tamsinto stiklo paketai.
„Etnos” stiklo paketais įstiklintas buvęs Dailės kombinato pastatas, šiuo metu bendrovės pagaminti stiklo paketai montuojami į šalia „Klaipėdos” viešbučio statomą daugiaaukštį.
Kaip sakė UAB „Etna” generalinis direktorius Kęstutis Grigaitis, tiek stiklo paketai, tiek ir stiklai fasadams projektuojami specialiai. Jie nuolat tobulinami. Anksčiau buvo madingi tamsinto stiklo fasadai, dabar – daugiau skaidraus, bet turinčio žymiai geresnes atspindėjimo, skaidrumo ir šilumos išsaugojimo charakteristikas. K.Grigaitis pastebi, kad kasmet stiklo konstrukcijų poreikis vis didėja.
„Kaip ir visur, geras savybes turi tik kokybiški ir iš gerų medžiagų pagaminti stiklo fasadai. Tačiau jie yra brangesni. Dažnai pastatų užsakovai tai ignoruoja, mažindami darbų kainą”, – sakė K.Grigaitis.
Šiuolaikinio stiklo paketo konstrukcija, technologija ir kokybė nulemia ne tik patalpos šilumą. Atitinkamos konstrukcijos stiklo paketai gali apsaugoti nuo įsilaužimo, turėti įtakos žmonių saugumui stiklo sudužimo atveju, pagerinti patalpų garso izoliaciją, sumažinti saulės spindulių kaitrą.
Senamiestyje netinka
Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus kraštovaizdžio architektė Laima Norkienė mano, kad stiklas sukuria šaltumo, trapumo įspūdį. Jos teigimu, stiklą galima naudoti architektūroje, tačiau turi būti aiškus tikslas, dėl ko tai daroma. Jos teigimu, vienas geresnių stiklo fasadų pavyzdžių mūsų mieste – buvęs Dailės kombinatas: spalvingas, veidrodiniais stiklo paketais inkrustuotas pastatas tai Klaipėdos vietai labai tinka. „Stikle viskas ištirpsta. Jeigu jo panaudojimo tikslas – virtualių erdvių sukūrimas, jeigu stikle tarsi veidrodyje atsispindi medžiai, gražūs aplink esantys namai – puiku”,- sakė kraštovaizdžio architektė. Ne pats prasčiausias įprastos architektūros ir stiklo derinys – „Mega Plazos” pastatas, tačiau senas namas su stikline „kepure” atrodo lyg būtų be stogo. „Manau, kad senamiestyje reiktų vengti tokių drastiškų sprendimų, kai išardoma vieninga architektūrinė sistema. Jeigu stiklas yra, jis turi vizualiai pasiteisinti. Man patinka, kai eidamas miesto gatve gali skaityti jo istoriją, o stikliniai pastatai mūsų miestui tarsi kokie svetimkūniai”,- sakė L.Norkienė.
Mažesnės darbo sąnaudos
UAB „Progresyvūs projektai” vadovė architektė Danutė Zubavičienė patvirtino, kad nuo architektūrinės minties iki pastato užbaigimo konsultuojami klientai vis daugiau nori erdvės ir stiklo. „Būstas atspindi žmonių pasaulėžiūrą. Ilgai gyvenę ankštuose namuose-dėžutėse, dabar jie nori išsiveržti iš jų, atsiverti pasauliui. Tai ir padeda padaryti stiklas”, – sakė „Progresyvių projektų” vadovė. Tačiau bendrovės darbuotojai savo klientams primygtinai stiklo neperša. Pasak D.Zubavičienės, jeigu stiklas statinyje yra kaip kompozicijos elementas – tuomet prasmingas. Iš stiklo ir kitų medžiagų suprojektuoti skoningą pastatą – kur kas sunkiau, reikia daugiau kūrybiškumo.
Kokie stiklo paketai turėtų būti pastate, sprendžiama pačioje projekto pradžioje. Labai svarbi pastato orientacija, ar ji yra pietinė, ar šiaurinė – nuo to priklauso pasirenkamo stiklo rūšis. Tačiau kokybiškesni stiklai ir stiklo paketai – brangūs. Jeigu klientas tokių neišgali rinktis, patalpų prikaitinimo vasaros metu problemą galima spręsti architektūrinėmis priemonėmis, pridengiančiomis, sukuriančiomis šešėlius.
Techninę projektų priežiūrą atliekantis Gytis Zubavičius teigė, kad mūrinių pastatų statyboje labai svarbios oro sąlygos, temperatūra ir darbininkų kvalifikacija. Tai – rankų darbas, kuris visuomet kainuoja brangiau. O stiklo fasadų montavimui oro sąlygos mažai turi įtakos, galima dirbti ir šaltuoju metų laiku. Kur daug stiklo, sumažėja vidaus ir išorės apdailos. Visa tai pagreitina ir atpigina statybą. Vienintelis stiklo (stiklo paketų) minusas – mažesnė varža, t.y. didesni šilumos nuostoliai, tačiau stiklo pramonė sparčiai tobulėja, o su jomis ir stiklo paketų techninės charakteristikos: šilumos ir šviesos laidumo, garso izoliacijos ir kt. „Manau, kad brangstant darbo jėgai, o kartu gerėjant stiklo paketų savybėms, stiklo paketų populiarumas tik didės ir užims tvirtas pozicijas rinkoje”, – prognozuoja G.Zubavičius.