Valdančiosios daugumos viešai demonstruojamas susirūpinimas visuomenės gerove bei blogėjančia demografine padėtimi lieka tuščiomis deklaracijomis. Štai ir paskutiniajame savo posėdyje Vyriausybė nutarė padidinti valdininkų skaičių 179 papildomais etatais. O minimalus gyvenimo lygis (MGL), pagal kurį skaičiuojamos vienkartinės išmokos gimus vaikui, vaiko auginimo bei globos pašalpos, stipendijos ir kt, jau aštuonerius metus lieka nepakitęs.
Neindeksuojamas MGL
Jau beveik aštuonerius metus, nuo 1998 m. gegužės, oficialus ir taikomas minimalus gyvenimo lygis (MGL) Lietuvoje yra 125 litai.
Pagal Gyventojų pajamų garantijų įstatymą minimalų gyvenimo lygį tvirtina Seimas Vyriausybės teikimu ne rečiau, kaip kas penkeri metai. Minimalų gyvenimo lygį indeksuoti patikėta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM). Tai turėtų būti daroma atsižvelgus į Statistikos departamento apskaičiuotą ir kas ketvirtį skelbiamą suvestinį vartojimo kainų indeksą, bet ne rečiau kaip kartą per metus.
Tačiau nuo 1998 metų MGL nėra nė sykio indeksuotas.
Indeksavus minimalų gyvenimo lygį, turėtų kisti ir kai kurios išmokos (stipendijos, algos, pensijos, socialinės pašalpos). Žinia, gimus vaikui, mokama 8 MGL dydžio pašalpa, kuri lygi 1000 Lt. Tačiau, jei būtų padidintas MGL, didėtų ir išmoka. Didesnę paramą gautų ir šeimos, auginančios vaikus iki 3 metų. Didėtų ir studentų stipendijos.
Formaliai viskas teisinga?
Valdininkų teigimu, MGL turėtų būti indeksuojamas, jei infliacija viršytų 10 proc. ribą. Tačiau oficiali infliacija, Statistikos departamento duomenimis, nuo 1998 metų tesiekia 6,7 proc.
„Formaliai žiūrint, jokie įstatymai nepažeisti ir MGL didinti nėra būtinybės. Tačiau realiai per tuos metus daug kas pabrango. Pirmojo būtinumo maisto produktai – taip pat”,- sakė nenorėjęs prisistatyti Vyriausybės darbuotojas.
Apie realiai išaugusias išlaidas liudija ne vienas Vyriausybės sprendimas.
Bazinė mėnesinė alga nuo 2004 m. gegužės padidėjo 10 Lt – nuo 105 Lt iki 115 Lt. Minimali alga nuo 1998 metų taip pat padidėjo – nuo 430 Lt iki 550 Lt, pagrindinis neapmokestinamasis pajamų lygis didėjo – nuo 214 Lt iki 290 Lt. Valstybės remiamos pajamos ir tos nuo šių metų vasario buvo padidintos – nuo 135 Lt iki 165 Lt. Atrodytų, politikai su socialdemokratinės pakraipos Vyriausybe išties stengiasi, kad paprastiems žmonėms būtų geriau.
Vienas pagrindinių bazinių dydžių, kuris sutrumpintai vadinamas MGL, neindeksuojamas iki šiol.
Na, o SADM socialinės statistikos analizės lentelėje skaičiuojamas MGL yra beveik dukart didesnis – 216,7 Lt. Neišmanėliams kyla klausimas, o gal tai ir yra tas realusis skaičius, kurį pasiekti niekaip neužtenka politinės valios?
Tačiau šios ministerijos specialistai ginasi, esą pastarasis skaičius nėra oficialus dydis ir tenaudojamas įvairiems moksliniams tyrimams.
Didinimas – tik simbolinis
Pasak Vitos Safjan, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Socialinės politikos analizės ir prognozavimo departamento direktorės, jei ir būtų nutarta didinti MGL, toks sprendimas būtų labiau simbolinis:
„Nėra net kalbos, kad MGL galėtų didėti 20 ar net 10 litų. Jei ir būtų nuspręsta jį didinti, tai tik keliais litais,- sakė V. Safjan. – Pavyzdžiui, MGL padidinus vos vienu procentu, arba 1,25 Lt, per metus papildomai biudžete tektų surasti per 7 mln. Lt.”
2005 m. šeimų, auginančių ir globojančių vaikus, išmokoms skirta apie 300 mln. Lt.
V. Safjan paaiškino, kad MGL sudarantys 125 litai apskaičiuoti pagal minimalias produktų, kurių užtektų vienam žmogui per mėnesį gyvybei palaikyti, kainas ir suderintas su Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų rekomendacijomis.
Skursta beveik kas šeštas
Tuo tarpu santykinė skurdo riba, Statistikos departamento duomenimis, 2004 m. buvo dar didesnė – ji siekė 326,1 lito vienam ekvivalentiniam vartotojui per mėnesį (per dieną –10,7 lito).
Tai reiškia, kad vienišas asmuo laikomas gyvenančiu santykiniame skurde, jeigu jo mėnesinės vartojimo išlaidos neviršijo 326,1 lito. Tai – keturių asmenų namų ūkis, susidedantis iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų – jeigu šio namų ūkio vartojimo išlaidos buvo mažesnės nei 880,5 lito (28,9 lito per dieną).
Pagrindiniu skurdo kriterijumi, analizuojant skurdo paplitimą bei projektuojant socialinės bei ekonominės politikos priemones, laikoma santykinė skurdo riba, apskaičiuojama kaip 50 procentų vidutinių vartojimo išlaidų.
Bendras šalies skurdo lygis 2004 m. buvo 16,1 proc. Žemiau santykinės skurdo ribos 2004 m. gyveno 25,7 procento kaimo ir kas vienuoliktas didžiųjų miestų gyventojas.
Nejučia susimąstai – jei viena institucija suskaičiavo, kad skurdžius yra tas, kurio pajamos per mėnesį sudaro 326,1 Lt, tai kaip įmanoma ištverti mėnesį su 125 litais?
Ateitis – miglota
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo 4 proc. didesnis pelno mokesčio tarifas. Apskaičiuota, kad papildomai į biudžetą bus gauta 400 mln. Lt. Prisiminkime, kad praėjusiais metais į šalies iždą buvo surinkta apie 500 mln. Lt viršplaninių pajamų, o kalbos apie akcizo degalams didinimą netyla. Tad, aritmetiškai suskaičiavus, rezervas MGL didinti lyg ir būtų. Juk kam, jei ne vaikus auginančioms šeimoms ir studentams labiausiai reikia valstybės paramos?
„Mūsų yra taip mažai, kad turime branginti kiekvieną vaiką”, – nuolat pabrėžia SADM vadovė Vilija Blinkevičiūtė.
Neseniai ji pristatė populistinę idėją – įsivaikinusioms vaiką šeimoms raginama mokėti vienkartinę 1000 litų išmoką – tokią pat, kokią gauna šeima gimus kūdikiui.
Šiuo metu kūdikį įsivaikinusios šeimos negauna jokios finansinės valstybės paramos.
„Šeimų, įsivaikinusių vaikus, nuomone, vaikelio įsivaikinimas yra tolygus jo gimimui šeimoje, todėl įsivaikinusios šeimos jautėsi lyg ir diskriminuojamos, nes gimus kūdikiui tokia išmoka skiriama, o įsivaikinus – ne”, – prisiėmė nuopelnus socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei teikė svarstyti atitinkamas Išmokų vaikams įstatymo pataisas. Jei Seimas pritars, pataisos įsigalios nuo šių metų liepos 1 dienos.
Tačiau pastaruoju metu įvykusios peštynės dėl prioritetų, kas svarbiau – žvyrkelius asfaltuoti ar informacinę visuomenę ugdyti, pademonstravo, kad MGL didinimo klausimo Vyriausybės darbotvarkėje ne tik šiemet, bet ir kitąmet tikrai nebus.