Paukščių gripo grėsmė privertė imtis didesnių atsargumo priemonių, būgštaujama, ar iš viso neteks uždaryti vienintelį Lietuvoje žvėryną
Lietuvos zoologijos sodo lankytojai, atšilus orams, ilgai negalės grožėtis vaikštinėjančiais povais, gulbėmis, gandrais, fazanais, tvenkinyje plaukiojančiais pelikanais, antimis. Jie liks paviljone, į kurį leidžiama užeiti tik prižiūrėtojams. Darbuotojai būgštauja, kad dėl Europą pasiekusio paukščių gripo netektų visai uždaryti vienintelio šalyje Zoologijos sodo.
Dalį sparnuočių teko parduoti
Zoologijos sodo Paukščių skyriaus vedėja Raimonda Varlauskienė tvirtino, kad sodui teko atsisakyti mažiau vertingų paukščių. „Tai padarėme, kad žiemojimui skirtame paviljone būtų daugiau erdvės”, – teigė ji.
Gyventojams parduota 50 įvairių ančių, 5 povai, 12 afrikinių vištų. Dabar uždarose patalpose laikomi 137 paukščiai iš 472.
Prie pagrindinių ir administracijos vartų iškabintos lentelės, įspėjančios gyventojus nesiūlyti sodui jokių rastų paukščių.
Dėl karantino žurnalistams nebuvo leista pamatyti ir fotografuoti uždarytų patalpose sparnuočių.
Vandens paukščiai ilgėsis vandens
„Sunkiausia bus uždarytiems vandens paukščiams, nes jie negalės paplaukioti atvirame vandens telkinyje”, – apgailestavo R.Varlauskienė. Sodo darbuotojai sparnuočiams tegali pasiūlyti sušlapinti plunksnas voniose.
Svarstoma, ar atšilus orams išvis nenusausinti tvenkinio, nes prie jo atskrenda nemažai laukinių ančių. Jos čia įprato lankytis, kai sodo darbuotojai maitindavo lauke vaikštinėjančius savo augintinius. Būrelis prašalaičių ančių nuolat atskrenda ir žiemą, nors darbuotojai čia seniai nebarsto lesalo.
R.Varlauskienė prasitarė, kad šią vasarą, jei paukščių gripo grėsmė padidės, gali tekti uždaryti ir visą sodą.
Ereliai liko lauke
Kilnieji ereliai, ereliai rėksniai, pelėdos, vanagai ir kiti plėšrūnai liko tinkliniuose narvuose. R.Varlauskienė neslepia, kad dėl to jiems kyla papildoma grėsmė. „Neturime lėšų uždengti narvų viršaus, todėl kol kas nuo kitų paukščių juos saugo tik tinklas, kitur apgyvendinti plėšrių paukščių neturime galimybių”, – pripažino ji. Vien tinklu apsaugotos ir šalia plėšrūnų įkurdintos mandarininės antys.
Ornitologas Ričardas Patapavičius „Kauno dienai” yra sakęs, kad gripo virusas gali plisti ir per sparnuočių išmatas. Taigi yra tikimybė, kad ši nemaloni „dovanėlė” ereliams gali nukristi iš virš jų praskrendančių balandžių ar žvirblių.
Į narvus iš paviljonų negrįš tik kalakutiniai grifai, kurie ten uždaromi žiemai. Šiltųjų kraštų paukščiams gyvenimo ritmas nesikeis. Jie ir taip visada gyvena Tropinių gyvūnų paviljone.
Laukiama vakcinos
Zoologijos sodo vyriausiojo veterinarijos gydytojo Rimanto Garalavičiaus nuomone, net ir uždarytų gyvūnų neįmanoma visiškai apsaugoti. „Virusas gali patekti ir per žolę, pašarą, daugiausia saugumo suteiktų vakcina”, – kalbėjo jis.
Zoologijos sodo direktorius Vaclovas Dumčius teigė, kad į Lietuvą jau atkeliavo paukščių gripo vakcina iš Olandijos. Ja žadama paskiepyti visus sodo paukščius.
Dabar laukiama, kol šią siuntą patikrins Valstybinė preparatų inspekcija.
Kai kurie sodai augintinius išnaikino
Praėjusį mėnesį Egipte užfiksavus paukščio gripo atvejų, valdžia ėmėsi drastiškų priemonių – Kairo zoologijos sode buvo sunaikinta daugiau kaip pusė tūkstančio paukščių, nusausinti tvenkiniai. Šioje šalyje septyni zoologijos sodai apskritai buvo uždaryti.
R.Garalavičius tikisi, kad net ir užfiksavus gripo protrūkį netoli Zoologijos sodo, tokių radikalių priemonių imtis greičiausiai neteks. Europos Tarybos priimtoje rezoliucijoje dėl paukščių gripų zoologijos sodams siūlomos kiek švelnesnės priemonės. Čia bus leidžiama nenaikinti visų be išimties paukščių, jei veterinarijos specialistai manys, kad ligos plitimas pažabotas ir kontroliuojamas. Kitose vietose, radus nugaišusį nuo gripo paukštį, privaloma išnaikinti visus laikomus sparnuočius trijų kilometrų spinduliu.
👿 ko nerasai