Susisiekimo ministerijai aktyviai ginant poziciją, kad nemenką dalį Europos Sąjungos lėšų reikia skirti šalies infrastruktūros plėtrai, ekspertai ir europarlamentarai primena, kad šalies pažangos garantas visų pirma yra žinių ekonomika.
Analitikai akcentuoja, kad šios ekonomikos plėtra atveria naujas galimybes ir visiems kitiems šalies ūkio sektoriams.
Nori trečdalio lėšų
Neseniai surengtoje spaudos konferencijoje susisiekimo ministras Petras Čėsna tvirtino, kad šiuo metu Europos Sąjungos (ES) siūlomame 2007-2013 metų fondų projekte nepakankamas dėmesys skiriamas investicijoms į šalies transportą.
Teigiama, kad 2004-2006 metais Lietuvai ES Sanglaudos ir Regioninės plėtros fondų kelių, geležinkelių, oro ir vandens transporto sistemoms modernizuoti skirta 1,5 mlrd. litų, arba 33,3 proc. finansavimo (616,3 mln. litų kasmet). Kol kas 2007-2013 metų laikotarpiui siūloma transportui skirti 21,9 proc. numatytos paramos (3,5 mlrd. litų transeuropiniam tinklui ir 1 mlrd. litų regioninei infrastruktūrai modernizuoti).
Ministerija palyginimui pateikia duomenis, kad Lenkija ir Latvija ateinančiam finansiniam laikotarpiui numato skirti transportui atitinkamai 38 proc. ir 34 proc. ES paramos lėšų.
Susisiekimo ministerijos vadovybės tvirtinimu, norint realiai pagerinti transporto infrastruktūros padėtį, 2007-2013 metais šiam tikslui reikėtų skirti 13 mlrd. litų. Didžiausias dėmesys esą būtinas valstybinės reikšmės keliams (21 279 km), tarp kurių 41 proc. dar yra žvyrkeliai. Esą atlikus dabartinio ir prognozuojamo eismo intensyvumo analizę nustatyta, kad iki 2015 metų reikėtų išasfaltuoti bent jau 3300 km, t.y. daugiau kaip trečdalį, žvyrkelių.
Argumentuodama tokių investicijų būtinybę, Susisiekimo ministerija teigia, kad per pastarąjį dešimtmetį transporto sektoriaus sukurta bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis jo struktūroje nuolat augo ir, preliminariais 2005 metų duomenimis, pasiekė 6,3 mlrd. litų. – 10 proc. viso šalyje sukurto BVP. Šis rodiklis esą yra beveik 2 kartus didesnis negu ES vidurkis.
Susisiekimo ministerijos vadovai tvirtina, kad būtent transportas, skiriant reikiamą dėmesį jo plėtrai, ateityje galėtų tapti dar svarbesniu Lietuvos ūkio augimo stimulu.
Prioritetai – ne infrastruktūrai
Tačiau dar pernai gruodį, prieš ES šalių vadovams derantis dėl 2007-2013 m. finansinės perspektyvos, Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė „Vakarų ekspresui” sakė, kad Lietuva pretenzijas reiškia ne ten, kur reikėtų.
„ES pirmininkaujanti Didžioji Britanija pasiūlė mažinti naujosioms ES šalims numatomas struktūrinių fondų lėšas, skiriamas infrastruktūrai, pavyzdžiui, keliams vystyti. Tačiau ji nesiekė apkarpyti pinigų kiekio, skirto mokslo ar švietimo programoms. Lietuva juk skelbiasi atiduodanti prioritetus žinių visuomenės vystymui, tačiau kažkodėl skaudžiausiai reaguojame, kai sumažinamos lėšos infrastruktūrai”, – tada teigė M. Starkevičiūtė.
Pasak europarlamentarės, mūsų šalis elgėsi ne visiškai sąžiningai, prieštaraudama Didžiosios Britanijos siūlymams skirti mažiau lėšų infrastruktūriniams dalykams.
„Per 2004-2005 metus Lietuva panaudojo vos 15 procentų lėšų, kurias galėjo pasiimti iš visų ES struktūrinių fondų. Sakoma, kad nepanaudotus pinigus bus galima pasiimti ir ateinančiais metais, bet ar mes tai padarysime? Mums trūksta darbininkų, statybininkų, tai kaip tas lėšas sugebėsime įsisavinti?” – klausė M. Starkevičiūtė.
Su tuo, kad nereikėtų persistengti finansuojant infrastruktūros projektus, sutiko ir europarlamentarė Ona Juknevičienė.
Žinių ekonomika – pagrindas
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad supriešinti žinių ekonomikos su infrastruktūros plėtra nereikėtų.
„Tačiau reikia atsiminti, kad naujoji ekonomika, moderniosios technologijos ir inovacijos yra patrauklios tuo, kad jos suteikia šansus visiems kitiems sektoriams, persmelkia visą ūkį, atveria naujas perspektyvas. Tiek transportas, tiek stambioji gamyba yra nukreipti tik į vienos paslaugos ar produkcijos sukūrimą. Tad jei Lietuva po 15-20 metų nori tapti modernia, konkurencinga valstybe, prioritetus reikia skirti būtent naujajai ekonomikai”, – teigia G. Nausėda.
Anot jo, labai keista, kad pastaruoju metu žongliruojama tik atskirų interesų grupių argumentais, tačiau visiškai nebekalbama apie Lietuvos ilgalaikės ekonomikos plėtros strategiją iki 2015 metų, kur išdėstyti visi prioritetai.