Turniškių kaimynai – jau ne bendradarbiai (papildyta)

Buvo priversti pasitraukti

Įkurtuvės prestižiniame Turniškių rajone, šalia šalies vadovų rezidencijų, prezidento Valdo Adamkaus patarėjams Edminui Bagdonui bei Ryčiui Muraškai kainavo postus.

„Negali juk nusikaltėlis, aferistas ir banditas dirbti Prezidentūroje. Todėl ir rašau pareiškimą, kad būčiau atleistas iš pareigų. Kur eisiu dirbti, dar negalvoju”, – vakar vakare kalbėdamas su „Lietuvos rytu” ironizavo E.Bagdonas. Jis dirbo patarėju užsienio politikos klausimais ir koordinavo visų prezidento patarėjų veiklą.

Dar vakar rytą prezidentas pranešė pritariąs savo patarėjų norui kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad ši ištirtų galimą interesų konfliktą. Tačiau jau vakarop E.Bagdonas ir R.Muraška sėdo rašyti atsistatydinimo pareiškimų.

V.Adamkus prašymus patenkino.

Oficialiai išplatintame Prezidentūros pranešime spaudai prašymą atsistatydinti iš postų patarėjai motyvavo siekiu užkirsti kelią galimoms politinėms interpretacijoms ir vertinimams, kurie galėtų pakenkti prezidento V.Adamkaus moraliniam autoritetui ir jo vykdomai politikai.

E.Bagdonas ir šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais R.Muraška pernai Turniškėse įsigijo prabangius kotedžus, kurių statybai buvo panaudota iš banko gauta paskola įkeitus V.Adamkaus namą. Be to, įtariama, kad šie valdininkai būstus įsigijo už mažesnę nei rinkos kainą.

Premjerui kotedžai nerūpi

Kodėl atsitiko taip, kad apsukrūs prezidento V.Adamkaus patarėjai sugebėjo palankiomis sąlygomis įsigyti kotedžus Turniškėse, premjeras Algirdas Brazauskas atsisakė komentuoti.

„Ne mano tai reikalas”, – vakar pareiškė A.Brazauskas, nors Turniškių ūkį valdanti akcinė komunalinių paslaugų bendrovė – po jo vadovaujamos Vyriausybės sparnu.

STT vadovas gynė draugus

Prezidentūrą sukrėtusį skandalą vakar popietę aptarė ir Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriumi Povilu Malakausku. Tuomet jie dar nežinojo, jog prezidento patarėjai atsistatydina.

STT vadovas pranešė, kad jau yra pavedęs savo pareigūnams patikrinti žiniasklaidoje skelbiamą informaciją. Jos patikimumą STT tikrins išklausydama E.Bagdono bei R.Muraškos ir Vyriausybės komunalinių paslaugų bendrovės Valdo Račkio versijas.

P.Malakauskas, kuris jau buvo viešai paskelbęs, jog yra įsitikinęs abiejų prezidento patarėjų nekaltumu, tokios pačios pozicijos tvirtai laikėsi ir vakar.

„Man labai sunku patikėti, kad šie patarėjai galėjo padaryti kokių nors nusižengimų. Jei reikia, galiu viešai pasitraukti nuo bet kokių tyrimų, nors STT direktorius ir taip niekada nereguliuoja savo pareigūnų veiksmų.

Abu šiuos patarėjus aš labai gerai pažįstu dar nuo tada, kai nedirbau STT direktoriumi ir bendrai dirbome integracijos į NATO srityje”, – gynė bičiulius pareigūnas.

STT vadovas leido suprasti, kokios šio skandalo baigties labiausiai norėtų: „Pirmas variantas – gali paaiškėti, kad kažkokius pažeidimus darė turtu disponavusi akcinė bendrovė, antras – jog pažeidimai buvo padaryti šį turtą perkant.

Bet labai dažnai būna taip, jog patys įstatymai ir galiojanti tvarka yra netobuli, turi trūkumų. Jeigu taip bus, mūsų specialistai pateiks rekomendacijas Seimui, kaip šiuos įstatymus taisyti. Bet kokiu atveju ilgai netempsime. Ši įtampa yra bloga mums visiems. Ji neturi būti eskaluojama, ir turi būti padėtas taškas”.

Labiausiai supykdė V.Račkys

Tuo tarpu A.Paulauskas pranešė, jog jam telefonu skambino pats šalies vadovas ir paprašė sudaryti Seimo komisiją. Ši komisija turėtų „ištirti visą tą istoriją” ir „koks yra Turniškių statusas”.

Seimo vadovas labiausiai piktinosi V.Račkio vadovaujamos bendrovės veikla: „Yra netvarka valstybės įmonėje, kuri sudarinėja kažkokius sandorius, vadovaujasi tik jai vienai žinoma tvarka ir įstatymais. Būtent ši istorijos dalis man labai nepatinka”.

Tačiau A.Paulauskas neteisino ir prezidento patarėjų: „Prieš pirkdami tuos butus jie puikiai suprato, kaip visa tai bus vertinama, kai iškils į viešumą. Jie turėjo pagalvoti, ar nepadarys žalos ir visai prezidento institucijai”.

Statybą pradėjo be leidimų

Kotedžai valstybės vadovų rezidencijų rajone, kurių savininkais tapo ir kilus skandalui atsistatydinę prezidento patarėjai, buvo pradėti statyti be leidimų.

Tai vakar „Lietuvos rytui” patvirtino Vilniaus apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius Aurelijus Kuisys.

Turniškėse ūkininkaujanti akcinė komunalinių paslaugų bendrovė, kurios 99,8 proc. priklauso Vyriausybės kanceliarijai, vienu metu buvo priversta stabdyti nelegalią statybą. Bet vėliau leidimai vis dėlto buvo gauti.

Už nelegalią statybą tuomet po 3 tūkst. litų baudas turėjo sumokėti Vyriausybės įmonė, taip pat statybos darbų rangovas bei techninis prižiūrėtojas.

Statybas prižiūrintys inspektoriai tada turėjo problemų patekti į Turniškes. Vyriausybės įmonė jų neįsileido į uždarą teritoriją.

Viešbutį pardavė dalimis

Leidimą statyti svečių namus gavusi V.Račkio vadovaujama įmonė pastatą atskiromis dalimis įvairiems fiziniams asmenims pradėjo pardavinėti praėjusiais metais.

Naujakuriai, tarp jų R.Muraška ir E.Bagdonas, pirkinius įregistravo kaip negyvenamos paskirties objektą – viešbutį.

A.Kuisys vakar „Lietuvos rytui” tvirtino, jog nei bendrovė, nei naujieji pastatų šeimininkai kol kas nesikreipė į inspekciją prašydami pakeisti jų statusą. Keisti dabartinę pastatų paskirtį galima tik pakeitus visą specifinės teritorijos detalųjį planą.

„Teoriškai tai įmanoma, tačiau praktiškai – sudėtinga”, – neslėpė apskrities pareigūnas. Bet nesiėmė vertinti, kas turėtų kontroliuoti, kad statiniai būtų naudojami pagal paskirtį, ir ar viešbutyje nuolat apsigyvenę asmenys neturėtų būti baudžiami.

Namų statyba – negalima

Turniškių kotedžų kvartalo detalusis planas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas 2004 metų liepą.

Vilniaus miesto savivaldybės Plėtros departamento direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Ramonaičio teigimu, plane buvo labai aiškiai įvardyta, jog žemė, ant kurios išdygo aukštų pareigūnų pastatai, gali būti naudojama tik visuomeninei paskirčiai.

Buvo numatytas ir statinių pobūdis: valstybės valdžios, savivaldos institucijų ir įstaigų statybos bei patalpų įrengimas.

Šiuose dokumentuose nurodomo objekto pavadinimas: „Pastatų rekonstrukcija su išplėtimu į visuomeninius pastatus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės viešbutis-svečių namai”).

K.Ramonaitis pabrėžė, kad buvo duotas leidimas statyti viešbutį, o ne gyvenamuosius namus: „Turniškėse gyvenamųjų namų statyba nėra numatyta. Jokių privačių kotedžų ten negali būti”.

Kaip viešbutis virto gyvenamaisiais namais ir perėjo į privačių savininkų rankas, valdininkas tikino atsakyti negalįs: „Mano manymu, visuomeninės paskirties objektas negalėjo tapti privačia nuosavybe”.

Mokės kaip už viešbutį

Turniškių kotedžų naujakuriai, tarp jų – atsistatydinę prezidento patarėjai, turi ir kitų rūpesčių. Kadangi oficialiai jų būstai įregistruoti kaip viešbučių patalpos, už jas nuo šių metų pradžios reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

Fiziniai asmenys, turintys komercinės paskirties pastatų (tarp jų – ir viešbučių), kasmet privalo mokėti 1 proc. turto rinkos vertės mokestį.

Turniškėse šis mokestis už kiekvieną kotedžą būtų per 6 tūkst. litų.

Netaiko jokių išimčių

Pagal įstatymą, mokestį reikia mokėti už visus komercinės paskirties pastatus. Net jei viešbutis naudojamas ne pagal paskirtį ir jame nuolat gyvena tik jo savininkas, tai nepadės išvengti mokesčio.

Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė vakar „Lietuvos ryto” korespondentui Mantui Dubauskui patvirtino, kad nekilnojamojo turto mokesčiu be jokių išimčių apmokestinamos visos prekybinės, administracinės bei viešbučių patalpos.

Savininkas išvengtų mokesčio tik pakeitęs turto paskirtį į gyvenamąją. Tačiau numatyta teritorijos paskirtis Turniškėse yra visuomeninė.

Kancleris daug ko nežino?

Vyriausybės kancleris Antanas Kaminskas vakar aiškino tiksliai nežinąs visų Turniškėse išaugusių kotedžų aplinkybių, nors juos stačiusi bendrovė yra jam pavaldi.

Kancleris negalėjo pasakyti, kodėl kotedžai Registrų centre iki šiol užregistruoti kaip viešbučiai-svečių namai, bet parduoti kaip gyvenamosios patalpos: „Negaliu paaiškinti. Kiek žinau, praėjusiais metais tie viešbučiai turėjo būti perregistruoti”.

Paklaustas, kaip Turniškių rajone, kur gyvenamoji statyba yra draudžiama, galėjo atsirasti privatūs kotedžai, A.Kaminskas teigė, esą ten privačių namų yra ir daugiau.

Kancleris taip pat teigė nežinąs, kokiais principais vadovaujantis buvo pardavinėjami kotedžai Turniškėse.

A.Kaminskas esą neišsiaiškino, kodėl pirmenybę įsigyti būstus turėjo „Hansabanko”, kuris suteikė paskolą statyboms, vadovai, taip pat prezidento patarėjai.

Parduoti galima bet ką

Kas leido Turniškėse buvusius viešbučius-svečių namus parduoti ir juos privatizuoti, negalėjo paaiškinti ir akcinės komunalinių paslaugų bendrovės stebėtojų tarybos vadovas Jonas Šniaukšta.

„Viešbučių ir svečių namų niekas mums nedraudžia pardavinėti. Juk galima pardavinėti net atskirus viešbučių kambarius”, – tepaaiškino jis.

Vyriausybė neatlieka pareigų

Seimo Audito komiteto vadovas Artūras Skardžius įsitikinęs, kad Vyriausybės įsteigta akcinė komunalinių paslaugų bendrovė privalo paisyti Viešųjų pirkimų įstatymo, o parduodant turtą privalu skelbti aukcionus.

„Ar dabar jau išrandamas naujas privatizavimo būdas ir viešbučiai, stebuklingu būdu tapę kotedžais, pardavinėjami į kairę ir į dešinę?

Juk valstybė akcinei bendrovei perdavė savo turtą su tam tikrais tikslais ir jie turėjo būti labai aiškiai apibrėžti. Jeigu to nebuvo padaryta, galima daryti išvadą, kad Vyriausybė neatlieka savo pareigų, kurias numato Savivaldybių ir turto valdymo įstatymas”, – tvirtino A.Skardžius.

Statybas palaimino valdyba

– Kotedžus statyti nutariau aš, tiksliau, bendrovės valdyba, – vakar „Lietuvos rytui” teigė akcinės komunalinių paslaugų bendrovės valdybos pirmininkas V.Račkys.

– Kodėl buvo taip nuspręsta?

– Anksčiau vietoj kotedžų Turniškėse buvo parduotuvės bei komunalinių paslaugų objektai. Tų statinių stogai seniai buvo kiauri ir jie mums buvo labai nuostolingi. Todėl ėmiausi įtikinti bendrovės akcininkus, kad šie man leistų tas parduotuves rekonstruoti.

– Ar imdami paskolą iš „Hansabanko” įkeitėte tik namą, kuriame gyvena V.Adamkus, ar visą bendrovės turtą?

– Užteko įkeisti 60 proc. turto, įskaitant premjero rezidenciją, kurioje tuo metu įsikūrė prezidentas.

– Ar informavote Vyriausybės kanceliariją, jog imate banko paskolą ir įkeičiate turtą?

– Žinoma, pranešėme.

– Kodėl tų kotedžų nepardavėte aukcione?

– Todėl, kad būtų juos nusipirkę banditai ir net čečėnai arba rusų specialiosios tarnybos. Jie būtų dešimt kartų kainą pakėlę, ir mes būtume priversti jiems, o ne kam kitam parduoti.

– Ar prieš parduodami kotedžus svarstėte jų galimą kainą ir kas juos įsigis?

– Pirmiausia nustatėme kainą, kad ji nebūtų pažeidžiama. Tuo metu kotedžų Vilniaus mieste kvadratinis metras kainavo 6000 litų, už tiek ir pradėjome pardavinėti.

– Tačiau kotedžai buvo parduoti skirtingu metu. Kodėl teigiate, kad jie vienodai sumokėjo?

– Skirtingu metu, tačiau ne po metų ir ne po dvejų.

– Kodėl atsitiko taip, kad jūsų vadovaujama bendrovė perėmė iš Vyriausybės premjero rezidenciją, kurioje baigęs pirmąją kadenciją apsigyveno V.Adamkus, o dabar Prezidentūra ją už mokesčių mokėtojų 3 mln. litų privalėjo išsipirkti?

– Čia – kuriozas. Bet mes esame akcinė bendrovė ir galime savo turtą tik parduoti. Tiesiog atimti iš mūsų negalima, tokie įstatymai.

Sujudo ir smulkieji akcininkai

Skandalą Turniškėse aptarinėja ir Vyriausybės kanceliarijai priklausančios bendrovės smulkieji akcininkai.

Tris dešimtmečius šios bendrovės vadovybėje dirbęs pensininkas Gintautas Radžionis piktinosi, kad smulkieji akcininkai negauna jokio pelno, todėl norėtų parduoti savo akcijas, bet to padaryti jiems nepavyksta.

„Toks įspūdis, kad dabartiniai bendrovės vadovai tuo nesuinteresuoti. Jiems patogu vadintis akcine bendrove ir vadovautis Akcinių bendrovių įstatymu.

Tuomet A.Brazauskas gali viešai aiškinti, kad sprendimą statyti ir pardavinėti kotedžus Turniškėse esą priėmė ne Vyriausybė, bet akcininkai”, – kalbėjo G.Radžionis.