Šiandienos rubrikoje – eilinis žvejys, vidutinis, statistinis lietuvis, nelakstantis po teatro sceną, nestatantis amžiaus statybų, nekuriantis grandiozinių planų – tiesiog žvejys, kokių Lietuvoje tūkstančiai, tiesiog Andrius Lukošius. Andrių pasišnekinau dėl to, kad jis praėjusiais metais surengtame konkurse „Kas pagaus didžiausią lydeką su „Storm” guminuku?” iškovojo trečią vietą. Kalbėjom „Hobio centre” iškart po to, kai jam iškilmingai buvo įteiktas prizas – „Plano” dėžė su „Storm” guminukais.
Tai gal pirma apie tą tavo baisingą lydeką Andriau…
Na, ką čia apie lydeką… lydeka kaip lydeka, tik didelė. Praėjusių metų lapkričio 3 dieną su draugu žvejojome Nemuno senvagėje, ties Šilininkais. Kibimų buvo, bet ištraukti nieko nepavykdavo. Apie pusę penkių vakaro pajutau, kad per nagus užvažiavo kažkas labai solidaus. Tąsėmės apie 40 minučių. Gerai, kad buvau su draugu, vienas to monstro nebūčiau ištraukęs – priėjimas prie vandens nekoks. Ištraukėm, pasvėrėm – lygiai 12 kg. Tokį rąstą pagaunu pirmąkart gyvenime.
Ar žinai, kad antrą vietą užėmė lydeka, svėrusi tik 100 gramų daugiau? Neapmaudu?
Žinau. Jeigu būčiau žinojęs tada, kad taip bus, gal ir būčiau pašėręs pora šimtgraminių svarelių prieš sverdamas… Bus gerai ir taip, ne vieta esmė, svarbu, kad adrenalino pripumpavo savaitei.
Kuo užsiimi gyvenime ir kas tau yra žvejyba?
Gyvenime prekiauju padėvėtais automobiliais, į Seimą netaikau, į Savivaldybę irgi. Gyventi niekam netrukdau ir nenoriu, kad kas man trukdytų. Žvejyba man – tik poilsis. Trenkiu viską šalin, išvažiuoju ir ilsiuosi. Kokio nors išskirtinio mėgstamo žvejybos būdo neturiu, gaudau viską ir visaip. Gal šiek tiek daugiau žvejoju dugnine, nors visada automobilyje vežiojuosi spiningą. Kai važiuodamas kur nors ar iš kur nors pamatau kokią balą, – sustoju, pamėtau…
Žodžiu, diagnozė tokia: sunki žvejybos manijos forma.
Panašiai. Žmona paburbuliuoja, bet žmona tam ir yra, kad burbuliuotų… Jei ne dėl to, tai dėl kito.
Prizo pasiimti atėjai su sūnumi. Jį vežiesi į žvejybą?
Tai kad dar nerodo didelio susidomėjimo. Gal vėliau, kai paaugs…
O pats kada pradėjai žvejoti, kiek metų turėjai?
Maždaug dešimt. Tai jau per dvidešimtį metų „blūdiju”.
Kitais metais „Normark” žada pakeisti konkurso sąlygas – prizai bus teikiami ne už metus, o kiekvieną ketvirtį. Bandysi laimę?
Specialiai nesiplėšysiu, žvejosiu kaip žvejojau. Jeigu paklius kokia didelė lydeka, – dalyvausiu.
Kaip žiūri į brakonierius, visokius ten elektrikus, tinklininkus?
Na, kaip galima žiūrėti į elektrikus? Svoločiai… Pamatyčiau – iškart skambinčiau kur reikia. O į tinklininkus žiūriu atlaidžiau, kokį kartą kitą pastatęs tinkliuką, manau, didelės žalos žmogelis nepadarys.
Tai neskambintum?
Na ne…
Negerai…
Na, ką čia, tiek jau to…