Kai šeimoje, kurioje yra augintinis, atsiranda vaikelis, kartais gyvūnas gali imti pavydėti šeimininkų dėmesio, kovoti už savo pozicijas šeimoje. Kaip elgtis, kad augintinis būtų mažyliui draugas, pataria kinologė Tatjana Gorochova ir psichologė Tatjana Karniz.
Mažas vaikas atsitiktinai (arba specialiai) šuniui gali suteikti skausmo, pavyzdžiui, truktelėdamas už uodegos. Gyvūnas instinktyviai ginasi. Tai pastebėję, šunį tuoj pat nubauskite komandomis „negalima!” arba „į vietą”, o vaikui paaiškinkite, kad gyvūnui nemalonu, kai jį tampo arba kai trukdo miegoti ir ėsti.
Dauguma konfliktų kyla tada, kai šuo bando užimti šeimoje viršesnę padėtį. Juk gyvūnai gyvena pagal hierarchinius gaujos įstatymus. Jei šeimininkas jam vadas, jis jo klausys, bet su vaiku gali elgtis kaip su sau lygiu arba net bandyti vadovauti. Pavyzdžiui, vaikas nuo ko nors atitraukė šuns dėmesį ir jis suurzgė, tarsi sakydamas „netrukdyk man”. Tai ne agresija, o santykių aiškinimasis.
Beje, daugeliu atvejų tai neliečia mažųjų vaikų (iki 7 m.), bet kai jie ūgteli ir tampa konkurentais dėl lyderio pozicijų, gali kilti konfliktų. Kad augintinis suprastų savo vietą, tegu vaikas prie suaugusiųjų duoda šuniui žinomas komandas ir giria už paklusnumą. Tai išmokys gyvūną paklusti vaikui.
Gaila, kad tokie pratimai dar nesuprantami vaikams iki 5-6 metų. Tėvams belieka tik kontroliuoti vaiko ir šuns bendravimą. Už urzgimą šunį reikia bausti, o už draugišką elgesį su vaiku – skatinti. Visais būdais stenkitės mažyliui išaiškinti elgesio su gyvūnu taisykles.
Šuo gali pavydėti šeimininko dėmesio mažyliui. Reikia prisiminti, kad jeigu jūs, iki gimstant vaikui, daug dėmesio skyrėte šuniui, tai po mažylio atsiradimo šeimoje stenkitės šuniui parodyti, kad jo nepamiršote. Tačiau nereikia ir lepinti, jis turi žinoti savo vietą namuose. Vis dėlto vaikas ir augintinis nesusidraugauja, kreipkitės į kinologą.
Jei mažyliui daugiau nei dveji ir jis, nepaisant jūsų aiškinimų, toliau tyčiojasi iš augintinio, ieškokite priežasties. Tai gali sąlygoti agresija šeimoje arba jei vaikas negauna jam pakankamo tėvų švelnumo ar dėmesio, jis išsikrauna ant to, kuris silpnesnis. Mokykite vaiką neigiamas emocijas išreikšti niekam nesuteikiant žalos. Žaiskite aktyvius žaidimus, sportuokite ir nedrauskite jam verkti bei šaukti.
Katės už uodegos tampyti negalima
Katė – nepriklausomas žvėris, ji nemėgsta būti tasoma, ilgai myluojama. Jai labiau patinka iniciatyvą rodyti pačiai. Visa tai būtina paaiškinti vaikui, antraip gali tekti gydyti įdrėskimus. Beje, katė daug ką vaikams, kuriuos pažįsta ir myli, atleidžia. Bet jei katinėlis namuose atsirado neseniai, tai jis gali braižytis gindamasis. Tokiu atveju gyvūną reikia tuoj pat nubausti šleptelint su laikraščiu arba aptaškant vandeniu.
Jei jūs ir jūsų vaikas išmoksite nesunkią kačių „kalbą”, įdrėskimų išvengsite. Pavyzdžiui, jei katės ausys prigludusios, išlenkta nugara ir ji šnypščia, vadinasi – nusiteikusi karingai, liesti nereiktų. O jeigu augintinė pati priėjo prie mažylio, uostinėja ir trina snukelį, geriausias laikas ją paglostyti.
Katės taip pat pavydi vaikams savo šeimininkų, nepamirškite mylimo augintinio. Jei katė visada galėjo įeiti į miegamąjį, o gimus vaikeliui prieš ją užtrenkiamos durys, ji būtinai pasistengs kaip nors ten prasmukti. Kad situaciją kontroliuotumėte, įleiskite ją į miegamąjį, kai nėra vaikelio arba kai būnate šalia jūs.