Šiuo metu vyksta ketvirtasis pensijų kaupimo sutarčių pasirašymo etapas: nuo sausio 1-osios norintys dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje gali pasirašyti pensijų kaupimo sutartis. Iki liepos 1 dienos pasirašyti pensijų kaupimo sutartis ir tapti naujosios pensijų kaupimo sistemos dalyviais turi teisę visi darbingo amžiaus asmenys, apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims.
Šiais metais pasirašiusiems pensijų kaupimo sutartis dalis „Sodrai” mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų (5,5 proc.) bus pradedama pervesti į pensijų fondus nuo 2007 metų pradžios.
Tuo tarpu tie, kurie pensijų kaupimo sutartis sudarė per pirmąjį pensijų kaupimo sutarčių pasirašymo etapą 2003 metais, nuo 2007 metų galės keisti ne tik pensijų fondą, bet ir pensijų fondo valdytoją, t.y. pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorės Audronės Morkūnienės, jau iš pradžių buvo numatyta galimybė žmonėms laisvai keisti ne tik pensijų fondus, bet ir jų valdytojus. Tačiau Pensijų sistemos reformos įstatymą svarstant Seime, buvo numatyta, kad tai bus galima daryti tik po trejų metų nuo pirmųjų pensijų kaupimo sutarčių įsigaliojimo. Be to, trijų metų apribojimas keisti pensijų kaupimo bendrovę taikomas tik pirmą kartą sudarytoms pensijų kaupimo sutartims. Asmenys, sudarę sutartis vėlesniais pensijų kaupimo sutarčių pasirašymo etapais, pensijų kaupimo bendrovių ateinančiais metais keisti dar negalės.
„Pagrindinis argumentas, apsisprendžiant, kada žmonės galės keisti pensijų fondo valdytoją, buvo tas, kad naujajai sistemai reikia leisti subręsti, o jos dalyviams – geriau ją suprasti, – sako Audronė Morkūnienė. – Jei pirmais ir antrais metais pensijų fondo investicijų pelnas nebuvo toks didelis, kokio dalyvis tikėjosi, jis gali nuspręsti keisti pensijų fondo valdytoją. Tačiau juk taupymas turi būti ilgalaikis ir bent jau tris metus reiktų palaukti, kad būtų galima spręsti, kaip sėkmingai dirbo pasirinktas pensijų fondo valdytojas”.
Pensijų sistemos reformai finansuoti šiemet Vyriausybė skyrė per 248 mln. litų Rezervinio fondo lėšų. „Šitos lėšos bus skirtos pensijų didinimui. Pensijų reforma buvo sumanyta taip, kad dabartiniai pensininkai nenukentėtų: Sodra perveda dalį įmokų privatiems pensijų fondams, ir ta dalis yra kompensuojama iš Rezervinio fondo. Todėl gali būti didinamos dabartinės pensijos”, – aiškina Audronė Morkūnienė.
Aktyviausiai kaupimo sistemoje dalyvauja asmenys nuo 25 iki 34 metų, iš jų kaupimo sistemoje dalyvauja 73 proc. visų apdraustųjų, iki 25 m. amžiaus asmenų – 70 proc. visų apdraustųjų. Mažiausiai kaupime dalyvauja vyresnio amžiaus asmenys. Tiems, kuriems per 55 metus, sutartis yra sudarę 5 proc. visų apdraustųjų.
Pasak Audronės Morkūnienės, ministerija savo šviečiamosiose kampanijose ne kartą aiškino, kad tiems, kuriems ne daug liko iki pensijos ir kurių pajamos nedidelės, tikrai reikia labai gerai pagalvoti prieš pasirašant pensijų kaupimo sutartį. „Tačiau norėčiau pabrėžti, kad priešpensinis amžius yra apie 55 metus, o mažos pajamos – minimali mėnesinė alga. Tokiems žmonėms reiktų savo lėšas perkelti į konservatyvius pensijų fondus, kurie faktiškai garantuoja grąžą”, – sako ministerijos sekretorė.
Praėjus trims sutarčių pasirašymo etapams, naujoje sistemoje dalyvauja 684 tūkstančiai asmenų arba 54,4 proc. visų apdraustųjų „Sodroje”. Daugiausia sutarčių buvo pasirašyta per pirmąjį pasirašymo etapą – iki 2003 metų gruodžio 1 d.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 27 pensijų fondai, sukaupę 330 mln. litų. Juos valdo 6 pensijų fondų valdymo įmonės ir 5 gyvybės draudimo bendrovės.
Papildomą informaciją teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė, tel. 2664202.