Kovo 1 dieną Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paminėjo 15-os darbo metų sukaktį. Savo veiklą ji pradėjo 1991 m kovo 1 dieną kartu su 46 teritorinėmis darbo biržomis. Per 15-kos metų veiklos laikotarpį teritorinėms darbo biržoms tarpininkaujant pavyko padėti įsidarbinti per 1,25 mln. ieškančių darbo asmenų, dar beveik 1,5 mln. bedarbių buvo suteiktos „naujo starto” galimybės.
Lietuvos darbo birža atliko svarų vaidmenį didinant užimtumą, mažinant nedarbą ir subalansuojant darbo rinką.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė sako, jog nepaisant gerų pasiekimų, Lietuva susiduria su naujais iššūkiais užimtumo politikos įgyvendinime. Pasak ministrės, pagrindiniai iššūkiai kurie turi įtakos mūsų šalies darbo rinkai yra gyventojų ir darbo jėgos senėjimas ir padidėję ekonominės migracijos mąstai, vis dar ženklūs teritorinio užimtumo netolygumai, žemas darbo jėgos profesinis ir teritorinis mobilumas, maži dirbančiųjų atlyginimai, nepakankamas socialinių partnerių vaidmuo, ilgalaikių, nekvalifikuotų bedarbių skaičiaus didėjimas, nepakankamas profesinio rengimo reagavimas į darbo rinkos poreikius ir t.t.
Ministrės teigimu, daugelį šių problemų turėtų padėti išspręsti naujasis Užimtumo rėmimo įstatymo projektas, kuris pradėtų ieškančių darbo asmenų užimtumo rėmimo reformą. Įstatymo projektas jau pateiktas Vyriausybei svarstymui. „Įstatymo projekte numatytos visiškai naujos aktyvaus ieškančių darbo asmenų užimtumo rėmimo priemonės, pavyzdžiui, bedarbių teritorinio mobilumo rėmimas. Siekdami padidinti galimybę darbdaviams susirasti tinkamus darbuotojais, numatome remti ir taip skatinti darbuotojų mobilumą. Bedarbiams, įsidarbinus įmonėse nutolusiose nuo jų gyvenamosios vietos, bus kompensuojama jų kelionių ar apgyvendinimo išlaidos iki 6 mėnesių, mokant pusę Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos mėnesinę išmoką”, – sakė ministrė.
Profesiniam orientavimui, visų pirma nekvalifikuotam jaunimui numatoma įvesti Supažindinimo su profesijomis programą, jos metu bedarbiai galės gauti 0,7 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendiją ir ši programa jiems padės apsispręsti kokią profesiją rinktis. Siekiant sudaryti palankias socialines mokymosi sąlygas, bedarbiams numatoma didinti mokymosi stipendiją. Bedarbiams už ne ilgesnį kaip nustatyta mokymo programose mokymosi laikotarpį per pirmuosius 3 mokymosi mėnesius numatyta mokėti 0,7, o per vėlesnius – 1 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendiją. Iki šiol jos dydis siekė 1,5 MGL, t.y. 187,5 litus.
„Labai svarbu, jog įstatymo projekte numatyta didinti paramą darbdaviams steigiantiems ar pritaikantiems darbo vietas neįgaliesiems. Subsidijos dydis galės siekti iki 22 Vyriausybės paskutiniojo oficialiai paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių, darbo vietai įsteigti ar pritaikyti, kai tuo tarpu iki šiol jos dydis 12 mėnesių siekė MMA ir 6 mėnesius – 0,5 MMA ir praktiškai buvo kompensuojamas darbo užmokestis, o ne išlaidos darbo vietų steigimui ar pritaikymui. Taigi žmonės su negalia galės lengviau įsidarbinti, jiems specialiai pritaikius darbo vietas”, – sakė ministrė.
Dar viena priemonė, prisidėsianti prie darbdavių aprūpinimo kvalifikuota darbo jėga – darbo rotacija. Darbdaviai, kol jų darbuotojai atostogaus ar negalės dirbti dėl kitų priežasčių, galės juos pakeisti bedarbiais ir jam už kiekvieną mėnesį dirbantį asmenį bus mokama Vyriausybės patvirtintų minimalios mėnesinės algos ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų suma.
Naujuoju įstatymu bus skatinamas bedarbių savarankišką užimtumą bei verslumą. Buvusiems bedarbiams, įsteigusiems mikroįmonę, per 36 mėnesių laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos kuriant naują darbo vietą priimti į darbą pirmuosius darbuotojus iš bedarbių tarpo, numatyta galimybė gauti darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidiją.
Siūloma, kas naujasis įstatymas, jei jam pritars Vyriausybė ir Seimas, įsigaliotų nuo šių metų vidurio.
Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis akcentavo darbo biržos veiksmus grąžinančius žmones į darbą. Jis minėjo, jog per penkiolika metų įdarbinimas išaugo daugiau kaip 1,5 karto (įdarbinta 1997 m. – 73,5 tūkst., 2000 m. – 100,9 tūkst., 2005 m. – 124,4 tūkst.). Per šį laikotarpį aktyvias darbo rinkos programas darbo birža įtraukė tokį skaičių bedarbių: 1997 m. – 52,3, 2001 m. – 10,6, 2005 m. – 129,9 tūkst., o į profesinį mokymą nusiųsta 1997 m. – 15,1tūkst., 2001 m. – 19,6 tūkst, 2005 m. – 29,6 tūkst.
Siekiant sumažinti ilgalaikį nedarbą šalyje buvo vykdytos specialios prevencijos programos. Yra pasiektas aukštas įgyvendintų priemonių ir programų efektyvumas: 87 proc. laisvų darbo vietų užpildyta pagal darbdavių pageidavimus; 72 proc. bedarbių, pasibaigus Užimtumo fondo remiamų darbų terminui, neterminuotai įdarbinti toje pačioje įmonėje; 45 proc. Užimtumo fondo remiamų darbų programos dalyvių įtvirtino įgūdžius, baigę darbo rinkos profesinį mokymą; 75 proc. bedarbių ir darbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo, baigusių mokymą pagal formalias ir neformalias mokymo programas įdarbinti per 90 dienų po kvalifikacijos įsigijimo.