Retas žino, jog 2001 metų balandį gimė Europos gandrų miestų organizacija – ESCO. Organizacijos emblemoje vaizduojamas ratas su Europos žemėlapiu, baltu gandru ant jo ir ESCO. Supantis kraštas yra suformuotas iš organizacijos narių (miestų) vėliavų.
ESCO – ne pelno siekianti organizacija, plėtojanti bendradarbiavimą tarp miestų. Ji padeda išsaugoti kaimišką gyvenimo būdą, stiprinanti kaimo idėją, plečianti bendradarbiavimą turizmo, meno, kultūros srityse. Organizacija įsikūrusi Latvijos Staicelės savivaldybėje, jos pirmininkas meras Janis Bakmanis. ESCO narės – Vokietija, Latvija, Slovakija, Čekija, Ukraina ir Lietuva. Kodėl Lietuva? Ogi todėl, kad Lietuvoje yra Ramygala, o joje – aistringas gandrų mėgėjas seniūnas Valdas Chirv.
Gandrus Lietuvos kaime gynė nerašyta papročių teisė. Sakydavo, kad gandrą nudobęs, sužeidęs žmogus niekada nebus laimingas.
Gandro šventė minima kovo 25-ąją. Tikėta, kad tą dieną parskrenda gandras ir parneša ant uodegos kielę, kuri baigia išspardyti ledus. Nuo šios dienos artojams būdavo duodami pavakariai, todėl sakyta: „Gandras pavakarius parneša, gandras išskrisdamas išsineša”. Tikėta, jog tiems šeimininkams, kurių sodyboje gandras jam įtaisytoje vietoje lizdą susisuka, geras derlius užderės. Didelė garbė šeimininkui, jei jo sodyboje peri gandrai. Gandras mėgsta ramumą. Blogus metus nujausdamas gandras, būna, išmeta kiaušinį, o kartais net paūgėjusį gandriuką.
Įdomu stebėti, kai žvirbliai lenda į gandrų lizdą, gandrams nulėkus, norėdami maisto paieškoti. Nelengva gandrui su akiplėša žvirbliu galynėtis. Gal išskrisdami toli gandrai patiki žvirbliams saugoti iki gandrinių savas gandrinyčias? Nemažai gandralizdžių Ramygalos apylinkėse, o viena gandrų šeima įsikūrė prie miestelio vaikų darželio. Gal jie ir atnešė seniūno šeimai trys įpėdinius!
Juk buvo tikima, kad tik gandras kaimui atneša kūdikėlius šilko vystykluose. O tvarkingą, švarą mėgstantį šeimininką taip pat lyginta su paukščiu: „Baltas kaip gandras”.
Krikščionybėje gandras – velnio priešas, nes ryja gyvates. Lietuvių kultūroje gandro paveikslas – darnios šeimos, meilės gimtajai šaliai, gimtiems namams išraiška. Žalia spalva heraldikoje reiškia laisvę, grožį, džiaugsmą, viltį ir sveikatą.
Ramygalos reprezentacinės vėliavos žaliame fone vaizduojamas ant vienos kojos gandras. Vėliavos kampuose – pasagos. Jos kraštai apvesti raudonu apvalaus pjūvio apvadu. Vėliavos etaloną taip pat sukūrė dailininkas Arvydas Každailis, vėliavą pasiuvo dailininkė Regina Irena Každailienė.
Ši vėliava ir herbas leido Ramygalą priimti į Europos gandrų miestų organizaciją. Jau keleri metai, kai jos atstovai dalyvauja ESCO konferencijose, parodose, šventėse. Šie renginiai vyksta vis kitoje valstybėje. Ypač ramygaliečiams buvo sėkmingas pasirodymas Vokietijoje. Ramygalos gimnazijos mokytojos Laima Riškienė bei Stanislava Sliavaitė dalyvavo šiaudinių skulptūrų festivalyje ir gavo aukščiausią įvertinimą.
ESCO brandina idėją pastatyti paminklą gandrui, išleisti knygą apie Europos miestus ir miestelius, kurių herbuose puikuojasi laukų ir pievų bajoras. Dabar mūsų baltieji gandrai žiemoja Vidurio ir Pietų Afrikoje ir, vargu, ar žino, jog šeštoji ESCO konferencija šiemet vyks Ramygaloje. Pavasarį jie susiras kaimą ir lizdą, kuriame praėjusiais metais perėjo. Tie, kurie suras po žiemos pataisytą arba į saugesnę vietą perkeltą lizdą, supras, jog tai padarė žmonės vykdydami konferencijos programą.