„Savo šalies konkurencingumą didinti galime tik skatindami mokslo ir verslo bendradarbiavimą, pritaikydami mokslą verslo poreikiams. Apie tai kalbama ir Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje. Deja, šiandien pagal daugelį inovatyvumo rodiklių Lietuva užima paskutinę vietą Europos Sąjungoje (ES). Kalbėdami apie paramą inovacijoms ir mokslo tiriamajai veiklai turime galvoti ne apie pinigus, o apie tikslą, kurį norime pasiekti. 1,5 mlrd. litų ES paramos inovacijoms ir mokslo tiriamajai veiklai nėra didelė suma, todėl ją reikia išnaudoti kuo efektyviau”, – sako ūkio ministras Kęstutis Daukšys.
Ūkio ministerijos nuomone, inovacijų ir mokslo tiriamosios veiklos projektai galėtų būti jungtiniai, t.y. mokslo įstaigos paramos kreiptųsi kartu su verslo atstovais. Projektai turėtų būti reikalingi ne tik vienai įmonei, o visam konkrečiam verslo sektoriui. Būtent taip yra Švedijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose pažangiose ES narėse. Galimi ir investicijų į mokslinių tyrimų bazę, kuri bus panaudota taikomajam mokslui ir naujiems produktams bei technologijoms kurti, projektai.
„Lietuvoje mokslinių tyrimų potencialo augimą stabdo silpnai išplėtotas mokslo įstaigų ir universitetų bei ūkio subjektų bendradarbiavimas. Mokslinių tyrimų sritys ir rezultatai ne visai atitinka verslo poreikius, todėl mažai naudojami versle. Be abejo, siekdamos pakeisti šią situaciją turi dirbti visos suinteresuotos pusės”, – sako ūkio ministras.
Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje bendros išlaidos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai išlieka labai nedidelės – tik 0,68 proc. bendrojo vidaus produkto, o ES vidurkis – apie 2 proc. Vos 6,7 proc. visų tyrėjų dirba verslo įstaigose – tai žemiausias lygis tarp ES narių (ES 15 rodiklis sudaro apie 50 proc.). Remiantis Europos Komisijos apibendrintu inovacijų indeksu, Lietuvos inovatyvumas vertinamas 0,26 balo, o ES senųjų 15 valstybių narių inovatyvumas įvertintas 0,44 balo. Lietuvos išradėjai pateikia ypač mažai patentinių paraiškų Europos patentų biurui ir Jungtinių Valstijų patentų biurui.
Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje teigiama, kad yra du spartaus ūkio augimo ilguoju laikotarpiu prioritetai. Pirma, siekis keisti Lietuvos ūkio struktūrą, aktyviai plėtojant aukštųjų ir vidutinių technologijų įmonių sektorių, taip pat sudarant išskirtines sąlygas šalies smulkiojo ir vidutinio verslo gyvybingumui ir inovatyvumui. Antra, siekis sukurti efektyvią fizinės infrastruktūros ir verslo aplinką, kuri sudarytų prielaidas verslo ir visuomenės mobilumui, bendravimui ir bendradarbiavimui tarp verslo, mokslo ir valdžios. O siekiant Lietuvoje sukurti europinį lygį atitinkančią žinių ekonomiką, mokslo sistema ir universitetinis mokslas turi derintis prie ekonominių permainų keliamų reikalavimų. Tad papildomi valstybės ir ES paramos ištekliai moksliniams tyrimams bus koncentruojami tose srityse, kurios atitinka Europos studijų ir tyrimų erdvės kokybę, tarp jų ir srityse, kurios atitinka ekonomikos proveržio kryptis. Numatoma aktyvi parama sėkmingai su pramone savo veiklą susiejusių mokslinių tyrimų įstaigų ir universitetų bazei atnaujinti – kompetencijos centrams ir tinklams stiprinti.