Ieškantiesiems darbo – naujos paramos priemonės

Užimtumo rėmimo reforma padės integruotis į darbo rinką jauniems specialistams ir vyresniojo amžiaus žmonėms

Įgyvendinant Lisabonos strategijos siekius per dvejus metus užimtumo lygis Lietuvoje turėtų išaugti iki 66 proc. Šiais metais laukiamas užimtumo lygis – 62,6 proc., o nedarbo – 8,2 proc. Nors tendencijos palankios, dar teks nemažai nuveikti siekiant ES darbo rinkos rodiklių vidurkio.

Tai padaryti padės naujas Užimtumo rėmimo įstatymas. Jo akiratyje – mokymosi stipendijų didinimas, darbo patirties įgijimo, teritorinio mobilumo, darbo rotacijos rėmimas, didesnės darbo vietų steigimo ir pritaikymo subsidijos.

Teks atremti iššūkius

Senėjantys gyventojai ir darbo jėga, auganti migracija kelia naujus iššūkius darbo rinkoje. Lietuvoje vis dar ženklūs teritoriniai užimtumo netolygumai, žemas darbo jėgos profesinis bei teritorinis mobilumas. Netenkina ir profesinio rengimo kokybė, neatitinkanti greitai besikeičiančių darbo rinkos poreikių.

Pasak Lietuvos darbo biržos generalinio direktoriaus Vido Šlekaičio, šiuo metu Lietuvoje darbo ieško 87 tūkstančiai žmonių. Nors lyginant su kitomis ES šalimis Lietuvoje nedarbas mažėjo sparčiausiai, dar yra daug problemų, kurias būtina spręsti.

Pastaruoju metu daugėja darbo neturinčių moteriškos lyties atstovių – iš trijų bedarbių dvi yra moterys. Priešpensinio amžiaus žmonių nedarbo lygis siekia net 16 proc. Didžiausią nerimą kelia nekvalifikuota darbo jėga. Ji sudaro net trečdalį darbo neturinčių asmenų. Nors nuolatiniam darbui, tarpininkaujant darbo biržai, pavyksta įdarbinti nemažai žmonių (pernai apie 100 tūkst.), ne visiems jiems pavyksta išlaikyti darbo vietą.

„Šių metų prioritetas – jaunimas ir vyresniojo amžiaus bedarbiai. Taip pat sieksime padėti išsilaikyti darbo rinkoje jau dirbantiems žmonėms. Atskyrėme konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas, kai į mus kreipiasi darbo ieškantis asmuo, dirbame su juo individualiai, identifikuojame jo poreikius, padedame planuoti karjerą”, – aiškina V.Šlekaitis.

Jis prognozuoja, kad šiais metais bus įsteigta 53 tūkst. naujų darbo vietų, didžiausia darbo pasiūla numatoma statybos bei pramonės sektoriuose. Registruotas bedarbių skaičius toliau mažės, tačiau net 15 savivaldybių nedarbas viršys šalies vidurkį 1,5 karto.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė įsitikinusi, kad ambicingų tikslų, kuriuos turime išsikėlę laikydamiesi Lisabonos strategijos, pasiekti įmanoma: „Manau, kad realu 2008 metais pasiekti 66 proc. užimtumo lygį, o iki 2010 metų jį padidinti iki 68,8 proc. Nuo planuojamo ES vidurkio, 70 proc., dar kiek atsiliksime, tačiau ne tiek daug”.

Numatyta daug naujovių

Teks pasispausti spartinant moterų bei vyresniojo amžiaus asmenų užimtumą. Turime kur kas daugiau investuoti į ilgalaikių, nekvalifikuotų bedarbių mokymą, perkvalifikavimą, jų darbinių gebėjimų stiprinimą. Šiuos siekius įgyvendinti padės planuojama užimtumo rėmimo reforma.

Naujas Užimtumo rėmimo įstatymas jau pasiekė Vyriausybę. Seimas jį turėtų priimti pavasario sesijoje. Įstatymas turėtų įsigalioti jau nuo šių metų vidurio. Jam įgyvendinti papildomai prireiks 44 mln. litų, reikiamos lėšos bus imamos iš Užimtumo fondo bei ES Socialinio fondo.

Jame numatyta daug naujovių. Pasak V.Blinkevičiūtės, didinamas dėmesys nekvalifikuoto jaunimo profesiniam orientavimui. Pradės veikti jiems skirta Supažindinimo su profesijomis programa. Jos metu bus mokama stipendija.

Siekiant sudaryti palankesnes socialines mokymosi sąlygas numatoma kelis kartus didinti mokymosi stipendijas. Bedarbiams už ne ilgesnį, koks nustatytas mokymosi programose mokymosi laikotarpį, per pirmuosius 3 mėnesius numatoma mokėti 0,7, o per vėlesnius -1 minimalios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendiją.

Profesinių, aukštesniųjų bei aukštųjų mokyklų absolventams, bedarbiams, baigusiems profesinį mokymą ir pradedantiems darbinę veiklą, numatyta nauja – darbo patirties įgijimo priemonė, nes dėl patirties trūkumo dažnai jų nenori įdarbinti darbdaviai. Numatoma šiuos asmenis laikinai įdarbinti iki 6 mėn., suteikti trūkstamus darbo įgūdžius betarpiškai darbo vietoje, po to padėti įsidarbinti pagal neterminuotą darbo sutartį.

Planuojama mokėti kompensacijas jas įdarbinusiems darbdaviams – jų dydis sieks ne daugiau kaip dvi minimalias mėnesio algas ir nuo šio darbo užmokesčio priskaičiuotų „Sodros” įmokų. Be to, iš dalies bus kompensuojamos darbo patirties įgijimo organizavimo išlaidos.

Didins subsidijas darbdaviams

Darbo jėgos trūkumo problemą gali padėti išspręsti didesnis jos mobilumas. Dabar žmonėms kyla keblumų, jei reikia vykti į darbą keliolika ar keliasdešimt kilometrų. Dažnai vien dėl to tenka atsisakyti patrauklaus darbo pasiūlymo.

Įsidarbinus įmonėse, įstaigose ar organizacijose, esančiose toliau nuo gyvenamosios vietos, bus kompensuojama kelionių ar apgyvendinimo išlaidos iki 6 mėnesių, mokant 0,5 minimalios mėnesinės algos už 1 mėnesį.

Darbdaviams bus siūloma nauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonė – darbo rotacija (laikinai pakeisti savo darbuotojus bus galima darbo biržose įsiregistravusiais bedarbiais, jei jie susirgo, išvyko į komandiruotę ir pan.). Už kiekvieną įdarbintą asmenį už jo dirbtą laiką bus mokama minimalios mėnesinės algos ir nuo jos apskaičiuotų „Sodros” įmokų dydžio kompensacija.

Buvusiems bedarbiams, įsteigusiems mikroįmonę, per 36 mėnesių laikotarpį nuo įmonės įregistravimo kuriant naują darbo vietą ir priėmus į darbą pirmuosius du bedarbius, numatyta galimybė gauti darbo vietos steigimo ar palaikymo subsidiją.

Didinama parama darbdaviams, steigiantiems ar pritaikantiems darbo vietas neįgaliesiems, nes jie vis dar nenoriai priima į darbą net ir turinčius reikiamą kvalifikaciją, akcentuoja V.Blinkevičiūtė. Subsidijos dydis galės siekti net iki 22 šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių.

Nuo 6 mėnesių iki metų ilginama subsidijuojamo įdarbinimo trukmė anksčiau baigusiems profesines mokyklas bedarbiams bei turintiems papildomas garantijas darbo rinkoje – neįgaliesiems, ilgalaikiams bedarbiams, vyresniems nei 50 metų amžiaus, iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbusiems dvejus ir daugiau metų, auginantiems vaikus iki 8 metų, o neįgalų vaiką – iki 18 metų asmenims.

Juos įdarbinusiems darbdaviams bus mokama dvigubai didesnė kompensacija – ne daugiau kaip dviejų minimalių mėnesinių algų ir „Sodros” įmokų dydžio.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.