Informacinių technologijų verslo bendruomenė įvardijo rinkos vystymosi tendencijas ir padarytas klaidas
Beveik 500 kompiuterių specialistų ir bene visi didieji informacijos technologijų (IT) gamintojai, tiekiantys produkciją Lietuvai, dalyvavo jau 11 kartą surengtoje parodoje-konferencijoje „Forum 2006”. Čia aptarti svarbiausi šios srities pokyčiai, aktualijos ir numatomos tolimesnės rinkos raidos gairės.
„Akivaizdu, kad informacijos technologijų (IT) specialistai vengia dalyvauti didelėse ir brangiai atsieinančiose kompiuterinės technikos bei technologijų parodose, kokia yra „Infobalt” Lietuvoje ar „Cebit” Vokietijoje. Kur kas naudingesni kameriniai ekspertų susibūrimai. Kad mąstome teisingai, liudija dalyvių skaičius – šiųmetiniame IT specialistams skirtame renginyje „Forum 2006″, užsiregistravo kone dvigubai daugiau dalyvių nei praėjusiais metais”, – džiūgavo vienas „Forum 2006” rengėjų, bendrovės „TD Baltic” direktorius Ervinas Leontjevas.
Piniginių turinio indikatorius
„TD Baltic” duomenimis, 2005-aisiais visa Lietuvos IT rinka augo maždaug 11 proc., Latvijos – 13 proc., o Estijos – maždaug 9 procentais. Pati „TD Baltic” padarė net 43 proc. šuolį. Didžiausią įtaką pakilimą išgyvenančiai IT rinkai, E.Leontjevo teigimu, turėjo augantis pragyvenimo lygis.
„Makroekonomikos analitikai yra pastebėję, kad kompiuterinės technikos pirkimo bumas prasideda tada, kai jos kaina susilygina su vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžiu. Tuomet žmogus jaučiasi pakankamai komfortiškai ir saugiai, o tai turi įtakos nugalint naujų technologijų baimę. Oficialiais duomenimis, jau praėjusių metų pradžioje vidutinis mėnesio atlyginimas Lietuvoje perkopė 1300 litų ribą. Kompiuteris kur nors „BMS Megapolyje” ar „Maximoje” kainuoja panašiai tiek pat, todėl kompiuterius pradėjo masiškai pirkti namų vartotojai. Beje, pastarieji klientai rinkosi ne pačius paprasčiausius ir kukliausios kokybės daiktus – tarkim, perkant monitorius jau galvojama, ar ilgiau dirbant jie nedirgins akių.
„Asmeninėms reikmėms žmonės perka nebe pirmąjį savo kompiuterį. Pasimokę iš ankstesnių klaidų, jie vis labiau vertina ne žemą kainą, bet patikimą gamintojo vardą ir kokybišką įrangą”, – konstatavo E.Leontjevas.
Dar viena priežastis, gerokai skatinusi rinkos augimą, – dalies pajamų mokesčių gyventojams grąžinimas. Tai vienas tų atvejų, kai politikų įsikišimas į verslą turi išskirtinai gerą poveikį.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad nei Latvijoje, nei Estijoje nėra tokio mažmeninės prekybos kompiuterine technika tinklo, koks susiformavo Lietuvoje. T.y. vieni rinkos žaidėjai specializuojasi pardavimo, o kiti – klientų aptarnavimo srityje.
Įdomu, kad tokie daiktai kaip televizoriai ir grotuvai liovėsi būti išskirtine buitinės elektronikos salonų preke. Antai LCD televizoriais, namų kino sistemomis labai sėkmingai pradėjo prekiauti tos kompanijos, kurios neseniai buvo laikomos išskirtinai „kompiuterinėmis”, – pastebėjo E.Leontjevas.
Klausiamas, ar šiek tiek mažesnis procentinis augimas liudija IT rinkos prisisotinimą, „TD Baltic” direktorius teigė, jog šiuo atveju skaičiai nevisiškai tiksliai atspindi realią padėtį.
„Kadangi beveik visi šios srities daiktai itin sparčiai pinga, išlaikyti tokią pačią apyvartą pinigine prasme tikrai yra gana sudėtinga, nes reikia parduoti kelis kartus daugiau įvairių produktų. 11 proc. apyvartos augimas reiškia, kad vadinamosios IT „geležies” ir gatavų programinės įrangos produktų buvo parduota iki 40 proc. daugiau nei prieš metus. Nors kompiuteriai technologiniu požiūriu nebesensta taip sparčiai, kaip prieš penkerius ar šešerius metus, kai po metų darbo jis tapdavo „riboto naudojimo” rakandu, kainų erozija yra milžiniška. Kompiuteris už 1 litą tapo savaime suprantamu dalyku”, – sakė E.Leontjevas.
Beje, analogiški procesai turtingesnėse Vakarų šalyse jau įvyko prieš kelerius metus. Tarkim, 2004-aisiais, kai Vokietijos IT rinkos apyvarta sumažėjo 4 proc., tenykščiai specialistai džiūgavo, jog nuosmukis tik toks. „TD Baltic” direktorius prognozavo, kad Lietuvoje šio sektoriaus augimas pastebimai sulėtėti gali, kai interneto skvarba viršys 80 proc., o vartotojams pristatytos technologijos nepasens 4 – 5 metus.
Pramonė – kryžkelėje
Paprašytas pakomentuoti, kokių neišnaudotų augimo rezervų turi ne namų vartotojai, bet visos Lietuvos ūkis, E.Leontjevas pastebėjo, kad 2006-aisiais greičiausiai bus baigta diegti keletas grandiozinių muitinės, registrų centrų, „Interpolo” ir panašaus lygio projektų.
„Lig šiol gana ilgai vyko parengiamieji darbai, programų kūrimas ir derinimas, o dabar atėjo laikas šiuos infrastruktūros projektus paleisti į gyvenimą. Tai reiškia ne tik tai, kad bus nupirkta daug vadinamosios „geležies” (t.y. kompiuterinės technikos), bet ir daugelis procedūrų taps efektyvesnės. Be to, mūsų žiniomis, pakankamai daug į savo įrangos atnaujinimą turėtų investuoti komerciniai bankai. Jei pavyks sklandžiai įsivesti eurą – naujos programinės įrangos ir technikos poreikis taip pat turėtų pastebimai išaugti”, – prognozavo „TD Baltic” direktorius.
Samprotaudamas apie dalykus, kurie taip pat gali turėti nemažos svarbos šalies ūkio raidai, E.Leontjevas atkreipė dėmesį į nelauktai didelę nešiojamųjų kompiuterių paklausą. Jo teigimu, ambicingais laikyti tokios technikos pardavimo planai 2005-iesiems buvo viršyti daugiau nei dvigubai.
„Tai buvo tikrai galingas šuolis – pirkta viskas, pradedant mažais, vidutinių charakteristikų ir baigiant brangiais verslo klasės nešiojamaisiais kompiuteriais. Akivaizdu, kad žmonės atrado mobilios darbo vietos privalumus ir pradėjo intensyviai tuo naudotis”, – konstatavo E.Leontjevas.
Klausiamas, ar tokios tendencijos gali turėti įtakos biurų patalpų nuomos kainoms, verslininkas juokavo, kad judėjimo laisvę pajutę vadybininkai mielai dviese dalijasi viena kėde ir iš tiesų sudaro prielaidas tilpti mažesniame biure.
„Forum 2006” diskusijose buvo paliesta ir didžiųjų Lietuvos elektronikos pramonės monstrų – „Vilniaus Vingio” bei „Ekrano” perspektyvų tema. Šios srities specialistai pastebėjo, kad prieš keletą metų bendrovės pasirinko abejotiną investicijų kryptį ir tapo vakar dienos technologijų gamintojais.
„Panašią klaidą savo laiku padarė mobiliojo ryšio pionierė „Comliet”, investavusi ne į GSM, o į NMT 950 ryšio standartą. Tas pats ir su televizorių ekranų gamyba, nes rytojus priklauso visai kitoms technologijoms. Nors poreikis dabartinei jų produkcijai vis dar yra, neabejoju, jog ateityje dominuos vadinamieji LCD ekranai. Kinijoje į tai jau investuota ir naujos gamyklos pastatytos”, – pastebėjo E.Leontjevas.
Intrigų stabdžiai
IT specialistams skirto renginio „Forum 2006” organizatoriai pripažino, kad šiuo metu praktiškai nėra jokių sektoriaus augimo stabdžių.
„Svarbiausia, kad jų neatsirastų ateityje. Tokių grėsmių yra, nes, tarkim, elektroninių šiukšlių utilizavimo ir finansavimo tvarka buvo rengta pakankamai ilgai, tačiau prireikus ją įgyvendinti pasirodė, kad neatsakytų klausimų yra labai daug. Dabar numatyta kiekvieną kilogramą elektronikos įrangos apmokestinti 2,50 Lt, tačiau, Aplinkos ministerijos pareigūnų paklausus, kaip elgtis, tarkim, su maitinimo blokais ir laidais, nesulaukėme jokio aiškaus atsakymo. Analogiška situacija susiklostė bendraujant su muitininkais ir autorių teisių gynėjais, kurie, užuot konkrečiai atsakę į klausimus apie mokesčių tarifus, patarė dirbti kaip dirbus ir laukti sąskaitų atgaline data… Tai absurdas”, – piktinosi „TD Baltic” direktorius.
Paprašytas įvertinti diskusijas apie būsimąsias Europos paramos dalybas, pradėjus naudoti 2007-2013 ES biudžetą, kuriose žinių visuomenės idėjos puoselėtojai nuolat skundžiasi esą skriaudžiami, E.Leontjevas pripažino, kad tai sudėtingas klausimas.
„Tam tikrų problemų egzistuoja ir egzistuos, kol IT sektoriui atstovaus tokia struktūra kaip „Infobalt”, negalinti rasti laiko sprendimui, kokios strategijos bus laikomasi. O pinigų iš tiesų reikia, nes tolesniam visuomenės ir ūkio vystymuisi būtina padaryti visiems prieinamą internetą, baigti kurti „e-valdžią”, prieš tai atlikti krūvą įvairių tyrimų, parengti koncepciją, įgyvendinimo programą ir t.t. Visa tai kainuoja, tačiau kol kas nevyksta niekas arba beveik niekas”, – sakė E.Leontjevas.
Pašnekovas apgailestavo, kad nors šviesių galvų ir energingų žmonių finansavimui „pramušti” ir tokiems projektams įgyvendinti pakaktų, tačiau į tokias iniciatyvas žiūrima labai rezervuotai. Šviežiausiu pavyzdžiu jis pavadino bandymus siūlyti steigti informatikos ministeriją.
„Galbūt toks pasiūlymas nuskambėjo pernelyg ambicingai, galbūt kas nors čia įžvelgė didelę politiką ar kokią nors grėsmę. Galbūt pakaktų reformuoti kurią nors esamą instituciją – bet kokiu atveju permainos ir naujas impulsas Lietuvos IT rinkos vystymuisi yra būtinas”, – tikino E.Leontjevas.
Jis apgailestavo, kad sutarimo ir vieningos pozicijos nėra pačioje IT žmonių bendruomenėje, kad kadaise buvusi energinga asociacija „Infobalt” šiandien tokia nebėra.