Pirminės sveikatos priežiūros įstaigas ministerija moko gaudyti žuvį nauja meškere
Metų pradžioje kilo nepasitenkinimo banga dėl naujų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų įkainių.
Medikai baiminosi, jog sumažės finansavimas ir nebebus iš ko kelti atlyginimų.
Sausiui pasibaigus, paaiškėjo, kad dalis poliklinikų, šeimos centrų, kurie turi daugiau darbingojo amžiaus ligonių, prarado šiek tiek pinigų.
Tuo tarpu teikiant skatinamąsias bei profilaktikos paslaugas papildomai užsidirbti sekasi sunkiai.
Papildomai užsidirbti sunku
Kauno medicinos universiteto (KMU) Šeimos medicinos klinikos vadovas Leonas Valius sako, kad jo vadovaujama įstaiga dėl naujų įkainių sausį gavo 4 tūkst. litų mažiau. Tai nėra labai didelis praradimas, tačiau kol kas jo kompensuoti skatinamomis bei profilaktikos paslaugomis dar nepavyko.
„Reforma teoriškai sveikintina, tačiau praktiškai užsidirbti labai sunku. Gerai, kad mokama daugiau už vaikus ir senyvus žmones, tačiau gimstamumas mažėja, tad vaikų skaičius tarp mūsų pacientų – taip pat. Iš to gal per metus kelis šimtus ir uždirbsi. Be to, nors ir pakelti įkainiai už vaikų iki vienerių metų amžiaus gydymą, jie nepadengia kaštų”, – aiškina įstaigos vadovas.
Skatinamų paslaugų teikimas, pasak L.Valiaus, įsibėgėja pamažu. Kol kas apčiuopiamos naudos medikai turi tik iš ankstyvos vėžio diagnostikos. Iš kitų pagal pagal profilaktines programas teikiamų paslaugų ne ką tepavyksta uždirbti. Kai kurios jų dar tik neseniai startavo, be to, kai kurių įkainiai tokie, kad tik išlaidas padengs.
Kita problema – kai kuriems tyrimams, pavyzdžiui, mamografiniams, susidarė eilės. Kol ligoniai jose lauks, pinigų gydymo įstaigos negaus. KMU klinikos šiam tyrimui dabar pacientus registruoja liepos mėnesiui. Labiausiai apsimoka šias paslaugas teikti vyresniojo amžiaus pacientams, kurie patenka į keletą programų. Tuomet vienu atėjimu galima jiems atlikti keletą tyrimų ir gauti už tai pinigus.
Reforma pasitvirtino rajonuose
Nuo šių metų pradžios metiniai įkainiai už prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų prisirašiusius ligonius buvo diferencijuoti. Už vaikus bei paauglius ir vyresniojo amžiaus asmenis, kuriems reikia daugiau priežiūros ir paslaugų, jie padidinti. Tuo tarpu metinis įkainis už darbingo amžiaus žmones nuo 18 iki 49 metų buvo sumažintas net 10 litų.
Sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga situaciją vertina palankiai. Jis tikina, kad meškerę, kuria galima sužvejoti daugiau pinigų, pirminės grandies medikai turi. Dėl to, kad tik trečdalį galimo laimikio pavyko sugauti, kaltas nepakankamas įgudimas. Įsibėgėjus procesui, rezultatai turėtų būti geresni.
„Bendra suma, skirta pirminei grandžiai, nepasikeitė, neatimta nė lito. Tiesiog tuos pačius pinigus kitaip paskirstėme. Prognozavome, kad finansavimo pokytis įstaigoms neviršys 2 – 3 proc. įstaigos bendro biudžeto. Atlikus sausio mėnesio analizę, tai pasitvirtino”, – aiškino Ž.Padaiga.
Ministro teigimu, rajonų šeimos gydytojai džiaugiasi, kad uždirbo daugiau pinigų. Tai lėmė palanki jų aptarnaujamų gyventojų struktūra – ten daugiau pacientų yra vyresnio amžiaus. Ž.Padaiga pripažįsta, kad didžiųjų miestų bendrosios praktikos gydytojų kabinetai, klinikos ar poliklinikos gavo kiek mažesnį finansavimą, tačiau praradimai neviršija 2 proc., todėl, jo įsitikinimu, nėra įstaigoms reikšmingi.
Analizavo ligonių srautus
Ligonių kasos išnagrinėjo ligonių apsilankymų duomenis. Jie parodė, kad pernai į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą bent kartą kreipėsi 99,4 proc. vaikų iki 17 metų bei 82 proc. gyventojų, vyresnių nei 50 metų. Tuo tarpu iš 18 – 49 metų amžiaus grupės pacientų buvo tik 68,5 proc.
Net trečdalis jų pernai nė karto nesikreipė į polikliniką, prie kurios yra prisirašę. Vis dėlto už juos pinigus įstaigos gavo, nors paslaugos nebuvo suteiktos, ir galėjo sunaudoti juos kitiems pacientams, tad įstaigos neturėtų skųstis, mano Ž.Padaiga. Įgyvendinus naują tvarką 17 mln. litų buvo perkelta iš pacientų nuo 18 iki 49 metų amžiaus grupės kitoms ligonių grupėms.
Darbingo amžiaus pacientai, ministerijos įsitikinimu, neliko nuskriausti, nes prioritetas suteiktas jų sveikatos stebėjimui ir profilaktikai. Galima papildomai užsidirbti vykdant prevencines programas. 2006 metams įstaigoms skirta 13,5 mln. litų: Gimdos kaklelio prevencijos programai – 3,8 mln., Krūties vėžio – 2,5 mln., Širdies ir kraujagyslių prevencijos – 2,5 mln., Priešinės liaukos vėžio – 4,7 mln. litų.
Įvestos skatinamosios paslaugos, už kurias įstaigoms mokama papildomai. Tai nėščiųjų, neįgaliųjų, vaikų iki vienerių metų amžiaus priežiūra, moksleivių parengimas mokyklai, slaugos procedūros namuose, kai kurie tyrimai, piktybinių navikų diagnostika. Joms apmokėti šiems metams iš viso skirta 16,9 mln. litų.
Pasinaudojo tik trečdaliu sumos
Tačiau naujomis galimybėmis gydymo įstaigos per sausio mėnesį naudojosi ne per daug aktyviai. Jos pasiėmė tik trečdalį sumos, kurią galėjo gauti. Kai kurios labai gerai uždirbo teikdamos daugiau šių paslaugų, kai kurios – visai mažai. Kai kurioms paslaugoms, pavyzdžiui, neįgaliųjų slaugai, skirtų pinigų netgi pritrūko.
„Įgyvendinant kiekvieną naujovę iš pradžių susiduriama su problemomis. Organizuojame susitikimus su įstaigų atstovais, jas vienijančiomis organizacijomis, aiškinamės priežastis, svarstome, kaip tobulinti esamą finansavimą”, – tikina Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas.
Artėjant gegužės pirmajai, kai vėl bus keliami medikams atlyginimai, planuojama peržiūrėti jų didinimo per įkainius tvarką, ją tobulinti, nustatyti prioritetus, kaip tai bus daroma, padėti įstaigoms užsidirbti pinigus, kurie jiems skirti. Planuojama stiprinti paslaugų, teikiamų pirminėje grandyje, kokybės kontrolę.
Išlieka piktnaudžiavimo pavojus, kai paslauga realiai pacientui nebus suteikta, o tik užrašyta, kad būtų galima pasiimti pinigus. „Taip gali pasitaikyti, bet tikime gydytojų sąžiningumu. Kita vertus, kilus įtarimui, teritorinei ligonių kasai labai lengva patikrinti”, – sako ministerijos sekretorius.